Visi turi milijoną klausimų
Kiekvienas nori sužinoti rezultatą
Tai, ką tu išgyvenai
Turėtų būti pasibaigę dabar

Visi nori išgirsti paslaptis
To, ką tu niekada neišsakei nei vienai sielai prieš tai.
Ir tai nėra net taip keista
Kadangi tai jau niekaip nepakeis
kas atsitiko, kaip-ten-bebūtų

Tačiau tu prisiekei sau jau seniai
Jog yra keletas dalykų, kurių žmonėms niekada nereikia žinoti
Spėk: yra vienas dalykas, 
Kuris palaidotas tavo taip giliai,
Niekas jo negali išplėšt laukan.

Ir tu negali apie tai kalbėti,
Kadangi esi užsikodavęs tyla.
Tu niekuomet negali prarasti susikaupusio pykčio
Tu tiesiog tvarkais su pykčiu savu, kitu būdu.
Ir tu negali apie tai kalbėti
Ir negi tai - ne beprotybė,
Norėjimas gyventi po tylos kodu
Kai tikrai turi daug ką pasakyti.

Tu nenori sugriauti draugystės
Nėra nieko, ką tu privalai paslėpti
Ir šiek tiek purvo...
Tas nepakenks niekam vistiek


Ir tu vis dar turi savyje įniršį,
Kurį nešiojiesi su tam tikru pasididžiavimu
Tik vienoj dalelytėj sudaužytos širdies,
Kurią vienintelę galėjai kada nors teišsaugoti...

Tačiau esi praėjęs tai jau vieną kartą
Tu žinai, kaip šitai baigiasi
Tu nematai tikslo
Eit per tai dar sykį
Ir tai ne vieta
Ir tai ne laikas
Ir tuo labiau nei vieną kurią kitą dieną


Tad tu negali apie tai kalbėti,
Kadangi esi užsikodavęs tyla.
Tu niekuomet negali prarasti susikaupusio pykčio
Tu tiesiog tvarkais su pykčiu savu, kitu būdu.
Taigi tu negali apie tai kalbėti
Ir negi tai - ne beprotybė,
Norėjimas gyventi po tylos kodu
Kai tikrai turi daug ką pasakyti

Pažįstu tave pakankamai gerai, kad galėčiau pasakyti: turi savas priežastis
Tai ne tokio tipo užsikodavimas, kurį esi linkęs sulaužyti
Kai kurie nežinomi dalykai geriausia būna palikti vieni, nepaliesti amžinai
Ir jei įžadas yra tai, ko reik laikytis,
Nejau nesi susimokėjęs už savo (praeities) klaidas?

Po to, kai tas momentas praeina
Ir impulsas pradingsta
Tu vis dar gali tai sustabdyti,
Nes tu nesi toksai, kuris palūžta labai lengvai

Tai laiko pagerbtas pasirinkimas,
Kadangi pavojus visada šalia.
Jis dabar su tavimi,
Bet jis ne toks, koksai turėjo būti

Ir tuo sunku patikėti, praėjus visus šiuos metus,
Kad tai vis dar suteikia tau skausmą ir tai vis dar atneša ašaras
Ir tu jautiesi kaip koks kvailys
Nes tai yra dalis savų taisyklių -
Turi tu savos atminties!

Bet tu negali apie tai kalbėti,
Kadangi esi užsikodavęs tyla.
Tu niekuomet negali prarasti susikaupusio pykčio
Tu tiesiog tvarkais su pykčiu savu, kitu būdu.
Ir tu negali apie tai kalbėti
Ir negi tai - ne beprotybė,
Norėjimas gyventi po tylos kodu
Kai tikrai turi daug ką pasakyti!