Man dainą dainuok, tu juk dainius
Nuoskaudos duok, tu gi skleidžiantis blogį
Velnias niekad nebus kūrėju
Tu duodi mažiausiai, tu tik imėjas.
Taip tęsias ir tęsias, tai dangus ir pekla, tai ką?

Gyvenimą mylintis nenusidėjo
Baigimas tas pat, kas pradėjus.
Kuo labiau atsivers tau prasmė tikroji 
Tuo greičiau sužinosi tu, jog sapnuoji
Taip tęsias, ir tęsias, oj tęsias ir tęsias
Taip tęsias ir tęsias, tai dangus ir pekla,
Sakau kaip yra, kvaily, kvaily!

Jei atrodo kaip tikra – tikrumoj tai miražas
Kiekvienam mirksniui tiesos painiavos ten nemaža yra
Meilėj atsakymą galim sakyt įžiūrėję,
Bet niekas kraujo nelies dėl šokėjo.
Ir tęsias ir tęsias ir tęsiasi tai....

Jie sako, gyvenimas tai karuselė
Ji greita, tinkamai suktis joje mokėti reikėjo.
Pasaulyje karalių ir karalienių apstu
Kas apakino tave, paliko tave be sapnų.
Tai dangus ir pekla, tai ką? 
Kad juoda yra balta sakys tau jie
Kad mėnulis tai saulė, tiktai naktyje.
Ir kai sukinėsies po auksines sales
Turi nuo krentančio aukso saugot save.
Tai dangus ir pekla, oj ne!
Kvaily, kvaily!
Turi kraują liet dėl šokėjo!
Kvaily, kvaily!
Atsakymo ieškok atsidėjęs!
Kvaily, kvaily, kvaily!