Į plaučius įtraukiu oro,
per laidotuves dainuoju ją... tempu nesparčiu.
Žodžiai šimtus kartų girdėti tiesiog klojas pliušu.
Berniukas, kurį glėby tu spaudei...
šis skausmas beveik kasnakt iš naujo...
Pasigęsdamas viešbučių lovų lytėjimą tavo jaučiu.

Aš lauksiu, kantrybės amžiams turiu, meilė mana,
kaip visatos rimtis.
Nerūdys niekada.
Dulkės nesikaups ant to, ką įrėminau kartą,
Milijoną metų nesiliausiu kartot tavo vardą.
Myliu tave labiau, nei šaukdamas tai ištarčiau.

Tada skrydžiams bilietus užsisakėm kas sau,
Išsiskirdamas tariau tau, jog myliu.
Tuščia mano galva, apgailestauja lyg šiol, bet aš pažadėjau,
Kad aplankysiu tave vėlei.

Sėdžiu čia, šypsausi, brangioji.
Šypsausi, nes galvodamas apie tave raustu.
Bliamba, tie nenuoširdūs skambučiai... bėgiojimas ratu.
Tas lakstymas – kelionių mylios,
kai kelias nusėtas akmenų ar vien tik žvyro.
Išsišakojimus įveikt kai širdis srūvanti krauju.

Tada skrydžiams bilietus užsisakėm kas sau.
Išsiskirdama tarei man, jog myli.
Liūdinti galvelė, apgailestaujanti lyg šiol, bet pažadėjau tau
kad aplankysiu.
Tada skrydžiams bilietus užsisakėm kas sau.
Pasakiau, kad myliu ir palikau tave.
Galvoj apgailestavimo neliko, štai vėl aš namuose, štai vėl, ir vėl.

Namuose aš vėl.

* Išsišakojimus įveikt kai širdis srūvanti krauju – turiu omeny, sunku pasirinkti teisingą kryptį, esant tokioje būsenoje.