Buitinė mozaika

Telikas rodo: The Pier

Žvejybos nemėgėjai dabar turi argumentą prieš žvejybos mėgėjus.

Svajonės ir realybė.

Skiriasi. Atrodė va turėčiau laisvą dieną, tai kaip gerai ją praleisčiau. Tai štai antra diena namie mane žudo. Apie miegą iki 10 negali būti nė kalbos. Mes visada keliamės iki 7. Iki 8 bandžiau laiką stumti dėliodama daiktus iš vienos vietos į kitą, kad tvarkingiau būtų. Bet čia atėjo mažasis ir be jokių skrupulų išvertė dėžę su žaislais. Prasidėjo intensyvus savo visatos kūrimas. Bandžiau padėti, bet man buvo paaiškinta: tu nemoki. Teko palikti profą ir persikelti į kitą patalpą.

Užvadėlis

Pusryčiams numatyti vištienos filė kepsneliai. Išgirdęs mušamos mėsos garsus iš kambario atidundėjo profas: Tu nemoki. Aš moku. Iš manęs buvo atimtas plaktukas. Viens du ir kepsneliai paruošti tolesniam apdirbimui. Profas tyliai pasišalina - darbas padarytas.

(čia šiaip video apie vištieną, mums dar toli iki tokių aukštumų)

Dienos arklys

Ten, kur aš gyvenu visada buvo arklys, bent jau kiek prisimenu save ten gyvenančią.Gal ir ne tas pats arklys, bet vis tiek Arklys. Kartais akies kraštu užpelenguodavau jį, velkantį vežimą, bet dažniausiai matomi buvo jo pėdsakai, mašinų įtrinti į gatvę.

Tai štai mano mažasis, demokratijos neišpažįstantis, bet mokantis vesti derybas į vienus vartus, žmogus pakoregavo mano tolesnius nieko neveikimo planu. Mes einame į parduotuvę. Ir visai ne todėl. kad man kažko reikia.

Ir čia kelią perbėga arklys. Mėšlinas toks visas. Bet vis tiek arklys. Mano kleckas, nuo to s dienos, kai įgijo sąlyginai ilgalaikę atmintį, tikro arklio gyvai dar nebuvo matęs. Iš tos nuostabos parduotuvėje net pamiršo, ko atėjęs.

Čiakas

Šypsnį sukėlė

'Cmon, juk Čiakas gali daugiau

Ir pabaigai gal kažką muzikinio įdėti?

Pusryčių soundtrack'as