CCCP cenzuruodavo...

CCCP CENZURUODAVO

1. Pink Floyd – The Final Cut (1983)Priežastis: Sovietų užsienio politikos iškraipymas.Paaiškinimas: Nors ankstesnius grupės albumus (pavyzdžiui, The Dark Side of the Moon) sovietų valdžia toleravo, dainoje „Get Your Filthy Hands Off My Desert“ nuskambėjusi eilutė „Brezhnev took Afghanistan“ (Brežnevas užėmė Afganistaną) įsiutino cenzorius, nes tiesiogiai kritikavo SSRS karinę invaziją. [1, 2, 3]

2. Sex Pistols – Never Mind the Bollocks, Here's the Sex Pistols (1977)Priežastis: Pankizmas, smurtas ir antivalstybinė propaganda.Paaiškinimas: Visas grupės įvaizdis ir anarchiją propaguojantys tekstai buvo laikomi tiesiogine grėsme viešajai tvarkai ir komunistinei moralei. Punk muzika sovietų cenzoriams asocijavosi su destrukcija ir absoliučiu nihilizmu. [1, 2]

3. AC/DC – Back in Black (1980) / Highway to Hell (1979)Priežastis: Neofašizmas ir smurtas.Paaiškinimas: Sovietų ideologai klaidingai interpretavo grupės pavadinimą (skleidė mitus, kad tai reiškia „Anti-Christ/Devil's Children“) ir vizualinį įvaizdį. Jų energingas rokas oficialiuose Komsomolo sąrašuose buvo tiesiogiai pažymėtas kaip „neofašizmo skleidimas“. [1, 2, 3]

4. Iron Maiden – The Number of the Beast (1982)Priežastis: Religinis obskurantizmas (tamsumas) ir smurtas.Paaiškinimas: Šėtono simbolika, albumo viršeliai su pabaisa Edžiu (Eddie) ir dainų tekstai apie mistiką bei tamsiąsias jėgas buvo traktuojami kaip religinis misticizmas, nukreipiantis jaunimą nuo ateistinio ir mokslinio sovietinio auklėjimo.  [1, 2]

5. Donna Summer – Bad Girls (1979) (ir kiti disko įrašai)Priežastis: Seksas ir erotika.Paaiškinimas: Atviri dainų tekstai, dejavimai muzikoje (pvz., hituose „Love to Love You Baby“) ir seksualiai provokuojantis įvaizdis buvo laikomi „buržuazinio moralinio supuvimo“ pavyzdžiu, kuris nesuderinamas su padoriu sovietinio piliečio įvaizdžiu. [1, 2, 3]

6. Talking Heads – Remain in Light (1980)Priežastis: Sovietų karinės grėsmės mito kurstymas.Paaiškinimas: Grupė į juoduosius sąrašus pateko dėl politinio konteksto jų kūryboje. Cenzoriai nusprendė, kad grupės dainos ir pasisakymai palaiko Vakarų naratyvą apie „agresyvią Sovietų Sąjungą“, taip kenkiant SSRS įvaizdžiui. [1, 2]

7. KISS – Destroyer (1976) / Creatures of the Night (1982)Priežastis: Neofašizmas ir smurtas.Paaiškinimas: Dėl grupės logotipo, kuriame raidės „SS“ priminė nacių SS sukarintų būrių simboliką, grupė buvo kategoriškai uždrausta. Agresyvus makiažas ir sceninis šou su krauju bei ugnimi sovietams atrodė kaip grynas smurto kultas. [1, 2, 3]

8. Black Sabbath – Paranoid (1970) / Heaven and Hell (1980)Priežastis: Smurtas ir religinis obskurantizmas.Paaiškinimas: Garsiosios sunkiojo roko grupės mistinės ir niūrios temos, okultizmo elementai tekstuose bei sunkūs rifai buvo laikomi pavojingais jauno žmogaus psichikai ir propaguojančiais „antidvasingumą“. [1, 2]

9. Alice Cooper – Welcome to My Nightmare (1975)Priežastis: Vandalizmas ir sadizmas.Paaiškinimas: Alice Cooper sukurti teatralizuoti „šoko roko“ pasirodymai su giljotinomis, netikru krauju ir gyvatėmis sovietų kultūros darbuotojams kėlė siaubą. Tai buvo oficialiai įvardijama kaip smurto, sadizmo bei vandalizmo propaganda. [1, 2, 3, 4]

10. The Beatles – The Beatles (White Album) (1968) ir ankstesni įrašaiPriežastis: Buržuazinės ideologijos įtaka ir kultūrinė subversija.Paaiškinimas: Nors grupė dainavo „Back in the U.S.S.R.“, jų muzika ankstyvuoju laikotarpiu (6–7 dešimtmetyje) buvo visiškai uždrausta kaip vakarietiško kapitalizmo ir masinės isterijos (bitlomanijos) įrankis, kenkiantis socialistinėms vertybėms. Įrašai buvo platinami tik nelegaliai – „ant rentgeno nuotraukų“ („muzika ant kaulų“). [1, 2, 3, 4]

Judas Priest – British Steel (1980)Priežastis: Antikomunizmas ir rasizmas. Grupė apkaltinta dešiniojo radikalizmo propagavimu, o dainų tekstai interpretuoti kaip priešiški socialistinei santvarkai.

Scorpions – Blackout (1982)Priežastis: Smurtas. Vokiečių grupės energingas rokas ir agresyvūs albumų viršeliai sovietų valdžiai siejosi su Vakarų agresija.

Deep Purple – In Rock (1970)Priežastis: Kultūrinis vandalizmas. Nors dainose politikos nebuvo, pati muzika laikyta „triukšmo kultu“, kuris žaloja sovietinio jaunimo estetinį skonį.

Led Zeppelin – Led Zeppelin IV (1971)Priežastis: Mistika ir religinis nukreipimas. Mistiniai simboliai ant albumo ir dainos (pvz., „Stairway to Heaven“) vertinti kaip okultizmo propagavimas.

Nazareth – Hair of the Dog (1975)Priežastis: Smurtas ir agresija. Agresyvus vokalisto stilius ir niūri dainų tematika cenzorių sąrašuose pažymėta kaip „smurto kurstymas“.

Motörhead – Ace of Spades (1980)Priežastis: Moralinis supuvimas ir smurtas. Lemmy įvaizdis (baikerių stilius, geležiniai kryžiai) cenzoriams priminė fašistinę simboliką, o muzika laikyta per daug destruktyvia.

Van Halen – 1984 (1984)Priežastis: Antivalstybinė propaganda. Grupė į sąrašus įtraukta dėl dainos „Jump“ ir bendro amerikietiško kapitalistinio gyvenimo būdo aukštinimo.

Def Leppard – Pyromania (1983)Priežastis: Vandalizmas. Pati albumo koncepcija (piromanija – padeginėjimas) vertinta kaip tiesioginis raginimas kelti anarchiją ir niokoti turtą.

Ozzy Osbourne – Bark at the Moon (1983)Priežastis: Religinis obskurantizmas ir mistika. Buvęs „Black Sabbath“ lyderis sovietų spaudoje pieštas kaip „jaunimo sielų rijikas“ ir šėtonistas.

Saxon – Wheels of Steel (1980)Priežastis: Smurtas. Baikerių kultūros estetiką propaguojanti grupė laikyta agresyvaus asocialaus elgesio pavyzdžiu.

The Clash – London Calling (1979)Priežastis: Politinė subversija ir anarchija. Nors grupė turėjo kairiųjų pažiūrų, jų dainos apie maištą, riaušes ir policijos smurtą kėlė baimę, kad sovietų jaunimas gali sukilti prieš savo valdžią.

The Stranglers – Rattus Norvegicus (1977)Priežastis: Smurtas ir asocialus elgesys. Grubūs tekstai ir agresyvus sceninis elgesys buvo pažymėti kaip pavojingi visuomenės moralei.

Ramones – Rocket to Russia (1977)Priežastis: Nihilizmas. Niujorko panko pradininkai laikytai „kapitalistinės visuomenės atliekomis“, kurios neturi jokių dvasinių vertybių.

Blondie – Parallel Lines (1978)Priežastis: Pankizmas ir buržuazinė estetika. Debbie Harry įvaizdis buvo laikomas per daug seksualizuotu ir demonstruojančiu vakarų vartotojiškos kultūros tuštybę.

The B-52's – The B-52's (1979)Priežastis: Muzikinis vandalizmas. Jų ekscentriškas, retro-futuristinis stilius cenzoriams atrodė kaip absurdas, tyčiojimasis iš tikrojo meno ir kultūros degradacija.

Depeche Mode – Some Great Reward (1984)Priežastis: Seksas, erotika ir apokaliptinė nuotaika. Dainos apie BDSM santykius („Master and Servant“) ar religines abejones („Blasphemous Rumours“) sovietinėje sistemoje buvo absoliutus tabu.

The Cure – Pornography (1982)Priežastis: Nihilizmas ir dvasinė dekadencija. Gotiškas niūrumas, dainos apie mirtį ir depresiją prieštaravo sovietiniam reikalavimui, kad menas turi rodyti džiaugsmingą ir šviesią socialistinę ateitį.

Madness – One Step Beyond... (1979)Priežastis: Vandalizmas ir chuliganizmas. Ska muzika ir pamišėliški grupės šokiai vaizdo klipuose traktuoti kaip jaunimo skatinimas elgtis asocialiai.

The Police – Synchronicity (1983)Priežastis: Antikomunistinė propaganda. Stingas ir grupė buvo cenzūruojami dėl tam tikrų politinių pasisakymų interviu metu ir dainų, kritikuojančių totalitarizmą.

Duran Duran – Seven and the Ragged Tiger (1983)Priežastis: Buržuazinė propaganda. Jų prabangūs vaizdo klipai su jachtomis ir egzotiškomis kelionėmis laikyta „kapitalistinio rojaus“ reklama, skirta sugundyti sovietų jaunimą.

Michael Jackson – Thriller (1982)Priežastis: Apolitiškumas ir siaubo kultas. Nors asmeniškai nebuvo uždraustas, albumas oficialiai nebuvo leidžiamas, o titulinio kūrinio vaizdo klipas su zombiais vadintas „smurto ir mistikos propagavimu Vakarų televizijoje“.

Madonna – Like a Virgin (1984)Priežastis: Erotika ir religinis vandalizmas. Kryžių naudojimas kaip papuošalų kartu su itin atviru seksualumu buvo dvigubas smūgis sovietiniam puritoniškumui.

Prince – Purple Rain (1984)Priežastis: Seksas ir erotika. Dainos (tokios kaip „Darling Nikki“) buvo per daug seksualiai atviros net ir Vakarų cenzūrai, o SSRS jas laikė visišku moraliniu supuvimu.

Kraftwerk – The Man-Machine (1978)Priežastis: Robotizacija ir dehumanizacija. Nors albumo estetika buvo įkvėpta rusų konstruktyvizmo, cenzoriai grupę laikė „šaltais kapitalizmo technologijų vergais“, naikinančiais žmogiškas emocijas.

Grace Jones – Nightclubbing (1981)Priežastis: Erotika ir asocialus įvaizdis. Jos androgininė išvaizda ir provokuojantys pasirodymai visiškai neatitiko sovietinės moters idealo.

Village People – Cruisin' (1978)Priežastis: Seksualiniai iškrypimai (homoseksualumo propaganda). Nors daina „Y.M.C.A.“ skambėjo Maskvos olimpiadoje 1980 m. (nes valdžia nesuprato potekstės), vėliau, išsiaiškinus grupės gėjų kultūros šaknis, ji buvo griežtai uždrausta.

Culture Club – Colour by Numbers (1983)Priežastis: Homoseksualumo ir transvestizmo propaganda. Boy George išvaizda (makiažas, suknelės) kėlė ideologinį šoką sovietų kultūros ministerijai.

Wham! – Make It Big (1984)Priežastis: Buržuazinis hedonizmas. Dainos apie linksmybes be rūpesčių („Wake Me Up Before You Go-Go“) vertintos kaip bandymas atitraukti jaunimą nuo rimtų socialistinės visuomenės statybos darbų.

Rod Stewart – Blondes Have More Fun (1978)Priežastis: Erotika. Dainos (ypač „Da Ya Think I'm Sexy?“) buvo per daug orientuotos į kūniškus malonumus, o tai netiko socialistinei moralei.

Tina Turner – Private Dancer (1984)Priežastis: Seksas ir erotika. Atgimęs dainininkės įvaizdis ir dainos apie naktinį gyvenimą bei meilę už pinigus traktuotos kaip „kapitalistinio purvo“ demonstravimas.

Genesis – Abacab (1981)Priežastis: Apolitiškumas. Muzika buvo laikoma per daug abstrakčia, mistiška, atitrūkusia nuo realaus darbininkų gyvenimo problemų.

Yes – 90125 (1983)Priežastis: Religinis misticizmas. Sudėtingi tekstai, kosminės ir dvasinės temos buvo vertinamos kaip religinė propaganda, maskuojama po modernia muzika.

David Bowie – Let's Dance (1983)Priežastis: Dvasinis nukreipimas ir transvestizmas. Bowie gebėjimas nuolat keisti įvaizdžius (įskaitant ankstesnius androginiškus personažus) sovietų ideologams atrodė kaip pavojingas jaunimo psichikos žalojimas.

Jethro Tull – Aqualung (1971)Priežastis: Religinis obskurantizmas. Albumo tekstai, kritikuojantys organizuotą religiją, sovietų buvo suprasti klaidingai – kaip apskritai keistų, mistinių idėjų skleidimas.

Queen – The Game (1980) / The Works (1984)Priežastis: Smurtas ir erotika. Freddie Mercury sceninė laisvė ir vaizdo klipas „I Want to Break Free“ (kur grupės nariai apsirengę moterimis) sovietų cenzorių buvo įvardytas kaip „ištvirkimo“ propagavimas.

Electric Light Orchestra (ELO) – Discovery (1979)Priežastis: Buržuazinė estetika. Jų muzika laikyta per daug lengvabūdiška, skirta tik tuščiam pasilinksminimui ir vartotojiškos kultūros raminimui.

U2 – War (1983)Priežastis: Nacionalizmo kurstymas ir politinė subversija. Nors dainos buvo prieš karą, tekstai apie kruvinus airių konfliktus („Sunday Bloody Sunday“) buvo laikomi netinkamais, nes rodė, kad politinis smurtas gali vykti moderniame pasaulyje.

The Doors – The Doors (1967) / L.A. Woman (1971)Priežastis: Narkotikų propaganda ir nihilizmas. Jim Morrison tekstai apie dvasines keliones, mirtį, edipinius kompleksus („The End“) ir laisvą meilę kėlė siaubą sovietų švietimo sistemai.

Bob Dylan – The Freewheelin' Bob Dylan (1963)Priežastis: Buržuazinis individualizmas. Nors Dylan dainavo protesto dainas, jo akcentuojama asmens laisvė ir individualizmas prieštaravo sovietiniam kolektyvizmo kultui.

Iron Butterfly – In-A-Gadda-Da-Vida (1968)Priežastis: Psichodelinis misticizmas. Ilgos, hipnotinės vargonų ir būgnų partijos laikyta „narkotinių vizijų“ muzika, kuri veda sovietinį jaunimą iš doros kelio.šie albumai patekdavo į SSRS per jūreivius, diplomatus ar spekuliantus (farcovščikus).