Turinio vagis

LZ ir EP

Whole Lotta Love“: Išspręsta taikos sutartimi ne teismo tvarka, kai paaiškėjo, kad daina stipriai pasiskolino žodžius ir melodiją iš Muddy Waters kūrinio „You Need Love“ (kurį parašė Willie Dixon).

„Babe I'm Gonna Leave You“: Iš pradžių pristatyta kaip tradicinė liaudies daina, kurios aranžuotę sukūrė Jimmy Page, tačiau iš tikrųjų ją parašė Anne Bredon, kuriai vėliau buvo suteiktos bendraautorės autorinės teisės ir autorinis atlyginimas.

„Dazed and Confused“: Išspręstas teisminis ginčas su folko dainininku Jake Holmes, kuris 1967 metais parašė ir įrašė identišką dainą tokiu pačiu pavadinimu.

„Bring It On Home“: Dar viena Willie Dixon kompozicija, kurios grupė iš pradžių nenurodė autorystėje, o tai lėmė greitą teisinį susitarimą.

Be jau anksčiau minėtų atvejų, „Led Zeppelin“ diskografijoje yra keletas kitų kūrinių, sukėlusių įnirtingų ginčų dėl plagijavimo, pasibaigusių arba didelėmis taikos sutartimis ne teismo tvarka, arba griežta muzikos istorikų kritika.

Dokumentuoti teisiniai susitarimai

„The Lemon Song“: Šis kūrinys stipriai nukopijavo bliuzo legendos Howlin' Wolf 1964 metų klasikinio kūrinio „Killing Floor“ muziką ir žodžius. Kai jo leidėjas 1972 metais padavė grupę į teismą, „Led Zeppelin“ sumokėjo kompensaciją ne teismo tvarka ir įtraukė Howlin' Wolf (Chester Burnett) į oficialius dainos autorius.  

  „Boogie with Stu“: Įrašytas albumui Physical Graffiti, šis kūrinys buvo laisva, oficialiai nenurodyta Ritchie Valens 1959 metų rokenrolo dainos „Ooh, My Head“ adaptacija. Valenso motina galiausiai padavė grupę į teismą, o tai lėmė susitarimą ne teismo tvarka ir bendraautorystės teisių suteikimą.

„Since I've Been Loving You“: Šioje dramatiškoje bliuzo baladėje panaudoti žodžiai ir melodiniai elementai, paimti tiesiai iš „Moby Grape“ 1967 metų dainos „Never“. Šis ginčas buvo tyliai išspręstas taikos sutartimi 2005 metais.

Labai diskutuotini „pasiskolinimai“ (oficialus autorystės pripažinimas nesuteiktas) Nors šios dainos nelėmė didelių piniginių išmokų, panašumai su ankstesniais įrašais yra tokie akivaizdūs, kad jie plačiai laikomi neautorizuotomis adaptacijomis:

„Black Mountain Side“: Jimmy Page'o instrumentalinis gitaros kūrinys yra beveik nata į natą nukopijuota folko muzikanto Berto Janscho sudėtinga tradicinės airių dainos „Blackwaterside“ aranžuotė. Page'as prisiėmė visą autorystę sau. Nors pranešama, kad Janschas įniršo dėl šios vagystės, jis neišgalėjo imtis teisinių veiksmų prieš milžinišką grupės įrašų kompaniją.

„Gallows Pole“: Ši daina, pasirodžiusi albume Led Zeppelin III, yra folko dainininko Fredo Gerlacho tradicinės dainos „The Gallis Pole“ aranžuotės atnaujinimas. Nors pati daina yra viešojo naudojimo (liaudies kūrinys), „Zeppelin“ nukopijavo specifines Gerlacho gitaros struktūras bei tempą, o nuopelnus už aranžuotę priskyrė tik sau.

„In My Time of Dying“: Svarbus kūrinys iš albumo Physical Graffiti, kuris visiškai remiasi sena gospel bliuzo melodija, išpopuliarinta Blindo Willie Johnsono jo 1927 metų įraše „Jesus Make Up My Dying Bed“. „Led Zeppelin“ pasiėmė 100% dainų autorystės ir leidybos teisių.  

Skirtingai nuo „Led Zeppelin“, Elvis Preslis (Elvis Presley) pats nerašė dainų, todėl tiesiogine prasme jis dainų tekstų ar natų „nevogė“ ir neprisistatė jų autoriumi. Tačiau jis sulaukė milžiniškos istorinės kritikos dėl kultūrinio pasisavinimo (angl. cultural appropriation), nes visą savo muzikinį stilių, dainas ir šokio judesius paėmė iš tuometinėje visuomenėje engiamų juodaodžių atlikėjų. [1, 2, 3, 4]

Kadangi rasistinė 1950-ųjų JAV muzikos industrija nenorėjo transliuoti juodaodžių muzikos, Elvis tapo „baltuoju veidu“, kuris su tais pačiais kūriniais uždirbo milijonus, kol tikrieji autoriai dažnai skurdo. [1, 2] Štai ką Elvis Preslis tiesiogiai pasiskolino, panaudojo arba perdainavo iš kitų kūrėjų:  

  1. Garsiausios dainos, paimtos iš juodaodžių atlikėjų

„Hound Dog“: Tai vienas didžiausių Elvio hitų. Tačiau dainą dar 1952 m. įrašė juodaodė bliuzo dainininkė Big Mama Thornton. Nors kūrinį parašė profesionalūs autoriai Leiber ir Stoller, būtent Thornton unikalus atlikimo stilius padarė dainą hitu, o Elvis vėliau nukopijavo šią energiją ir sulaukė pasaulinės šlovės. [1, 2, 3]

„That’s All Right“: Pirmoji daina, išgarsinusi Elvį 1954 m.. Tai buvo tiesioginis juodaodžio bliuzmeno Arthur „Big Boy“ Crudup 1946 m. dainos perdirbinys. Crudup ilgus metus kovojo dėl autorinių teisių atlyginimo, kol Elvis maudėsi šlovėje. [1, 2]

„Mystery Train“: Kitas ankstyvasis Elvio hitas. Šią dainą parašė ir 1953 m. pirmasis įrašė juodaodis bliuzo muzikantas Junior Parker.

2. Vogti autoriniai atlyginimai (Menedžerio schema)

Nors pats Elvis gerbė juodaodžius muzikantus, jo skandalingasis menedžeris Pulkininkas Tom Parker (Colonel Tom Parker) sugalvojo schemą, kurią daugelis vadina teisine vagyste: [1, 3, 4]

Elvis įrašydavo dainą tik tada, jei jos autorius sutikdavo atiduoti iki 50% savo būsimų autorinių teisių (royalties) Elvio leidybos kompanijai. [1, 2]

Dėl to tikrieji dainų autoriai (tiek balti, tiek juodaodžiai) buvo priversti atiduoti pusę savo uždarbio vien už tai, kad „Karalius“ sutiktų sudainuoti jų kūrinį. [1, 2]

3. Sceninio stiliaus ir judesių „skolinimasis“ Elvis iš kitų paėmė ne tik muziką, bet ir visą savo įvaizdį:

Vokalas ir judesiai: Elvis nuolat lankydavosi juodaodžių bažnyčiose (kur klausėsi gospel muzikos) bei naktiniuose Memfio klubuose. Jo garsusis klubų kraipymas, dramatiški rankų judesiai ir ekspresyvus dainavimo stilius buvo tiesiogiai nukopijuoti iš tokių to meto juodaodžių scenos grandų kaip Little Richard bei Sister Rosetta Tharpe. [1, 2, 3, 4]

Šukuosena ir apranga: Jo firminis „pompadour“ stiliaus plaukų sušukavimas ir drabužių elementai buvo stipriai įkvėpti juodaodžio dainininko Billy Ward (iš grupės The Dominoes).

Pats Elvis vėlesniuose interviu atvirai pripažino tiesą: „Daug žmonių mano, kad aš pradėjau šį reikalą. Bet rokenrolas egzistavo dar ilgai iki manęs. Niekas negali dainuoti šios muzikos taip, kaip spalvotieji žmonės.“ [1]

  Taip, Elvis Preslis savo repertuare turėjo ne vieną pasaulinį hitą, kuris buvo tiesioginis itališkų neapolietiškų dainų arba klasikinės muzikos kūrinių pasiskolinimas. Kadangi Elvis žavėjosi operiniu dainavimu ir tokiais italų kilmės atlikėjais kaip Mario Lanza bei Enrico Caruso, jo dainų autoriai paėmė senas, laiko patikrintas Europos melodijas ir pritaikė jas moderniai pop muzikai. [1, 2, 3, 4]

Štai patys ryškiausi Elvio Preslio skoliniai iš italų kultūros bei kitų klasikinių šaltinių:

🇮🇹 Itališki skoliniai (Neapolio dainos)

„It’s Now or Never“ (1960 m.) ➡️ Kilmė: „’O Sole Mio“ Istorija: Tai pats sėkmingiausias Elvio karjeros singlas, parduotas daugiau nei 20 mln. tiražu. Tarnaudamas kariuomenėje Vokietijoje, Elvis išgirdo populiarią italų melodiją ir paprašė savo komandos sukurti jai anglišką tekstą. Originalas: Melodija paimta tiesiai iš garsios 1898 m. neapolietiškos dainos „’O Sole Mio“ (autoriai Eduardo di Capua ir Alfredo Mazzucchi). [1, 2, 3, 4, 5]

„Surrender“ (1961 m.) ➡️ Kilmė: „Torna a Surriento“ Istorija: Dar vienas JAV ir JK dainų dešimtukų viršūnes užkariavęs kūrinys. Originalas: Daina sukurta pagal tradicinę 1902 m. italų melodiją „Torna a Surriento“ („Grįžk į Sorentą“), kurią parašė broliai Ernesto ir Giambattista de Curtis. [1, 2]

„Santa Lucia“ (1965 m.) Elvis tiesiogiai įrašė ir savo filme Viva Las Vegas sudainavo šį tradicinį Italijos kulto kūrinį, išlaikydamas originalią Neapolio melodiją. [1, 2]

„Ask Me“ (1964 m.) ➡️ Kilmė: „Io, Mammeta e Tu“ Ši daina yra angliška versija, sukurta pagal populiarią italų dainininko Domenico Modugno (išgarsėjusio daina „Volare“) kūrinio melodiją. [1]

🎼 Kiti klasikiniai ir europietiški skoliniai Elvis ir jo komanda melodijų ieškojo ne tik Italijoje, bet ir vokiečių bei prancūzų klasikinėje muzikoje:

„Can’t Help Falling in Love“ (1961 m.) ➡️ Prancūzija Viena romantiškiausių Elvio dainų yra pagrįsta „Plaisir d’amour“ – 1784 m. prancūzų klasikinės muzikos romansu, kurį parašė vokiečių/prancūzų kompozitorius Jean-Paul-Égide Martini. [1, 2]

„Tonight Is So Right For Love“ (1960 m.) ➡️ Vokietija / Prancūzija Melodija paimta iš garsiojo vokiečių kilmės kompozitoriaus Jacques Offenbach operos Hofmano pasakos (kūrinys „Barcarolle“). [1]

„Today, Tomorrow and Forever“ (1964 m.) ➡️ Vengrija Šio kūrinio muzikinis pagrindas yra žymaus kompozitoriaus Ferenco Listo (Franz Liszt) fortepijoninis šedevras „Liebestraum No. 3“ („Meilės svajos“). [1]

„Five Sleepy Heads“ (1968 m.) ➡️ Vokietija Lopšinė, kurią Elvis įrašė filmui Speedway, naudoja garsiąją vokiečių kompozitoriaus Johaneso Bramso (Johannes Brahms) lopšinės melodiją. [1]  

	483			Led Zeppelin
	210			Elvis Presley