
Taigi, labas vakaras visiems! Kalbu kaip iš kokios pokalbių laidos ar žinių. Oh well, turbūt įtaką daro nauja anglistės mada mus terorizuoti liepiant tas Breaking News pasakoti angliškai. (teko pirmąsyk per kažkiek metų pažiūrėti žinias per TV3. Nesmerkit, aš delfyje lankaus.) Tarp kitko, senokai čia berašiau. Kad ir kaip bebūtų keista, tai darau tada, kai mane apleidžia žmonės. Nes tada nepadeda net priešmirtinio sąrašiuko punktų pildymas. Turiu hipotezę, kad kai žmonės palieka, tik muzika pasitinka išskėstomis rankomis ir kol kas šis spėjimas pasitvirtina. Turėčiau ieškoti savyje bėdų, dėl ko žmonės mane palieka, bet tiesiog tingiu. O gal jau žinau priežastį? SU-POP-SĖ-JAU. Nuotraukos su papustom lūpom, supopsėjus muzika, nublukę plaukai, klasikiniai rūbai, žodžiai, veiksmai... Galbūt visa tai. O galbūt aš tiesiog per daug sau leidžiu? Arba nemoku pripažinti pralaimėjus. Nors pati žinau, kad suplanuoti veiksmai ne visada išsipildo, bet kai taip nenutinka, man skauda, o tada noriu, kad skaudėtų kitiems. Sakyčiau, čia iškrypus egoizmo apraiška, nors visą gyvenimą save laikiau labiau altruiste.. Arbaaaa, atleidžiu vadeles ir nepajaučiu skirtumo tarp draugiškos pašaipos ir įžeidimo (kandumo man retai pristinga)? Taigi, reziume, man tiesiog šakės. Einu išgerti arbatos,tai bus geriau,nei bet kas dabar. Labanakt. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2014 m. vasario 2 d. 14:03:18
Gera hipotezė, niekada nesusimąsčiau
Nors man pačiai brangių daiktų nereikia, bet kai pagalvoji.. Jo, gavus kažką tokio jausmas apima lyg būtum brangus kažkam. Abiem prasmėm.
____________________
You're gonna go far, fly high You're never gonna die You're gonna make it if you try They're gonna love you.
2014 m. sausio 31 d. 15:39:28
stai todel merginos auksines grandineles uz 4000lt nesioja, kad butu visada brangios mylymiausiems :) ir isliktu tokios po issiskyrimu :) ir bachurui belieka jaustis jog prarado tiek daug, kiek net pats ant saves niekad neturejo :)
2014 m. sausio 31 d. 15:21:11
o man patinka tavo mintys ir ju logiskas sokinejimas. Ir tave apleidzia ne zmones o puikumo jausmas salia ju :) Arba gerbuvis ir jo digerriai, grynuoliu ieskotojai.
2014 m. sausio 29 d. 18:57:03
Popsas visalaik atranda, kaip pamėgt jį, nors ir aš jo visiškai neklausau. Pažėjau Grammy's ir va, Katy Perry šiandien klausau. Nu vis šiokia tokia atgaiva, nuo sunkios muzikos.
____________________
...for a better day.
2014 m. sausio 29 d. 07:33:25
Esmė tame, kad čia vienintelis mano dienoraštis, kuris buvo parašytas ir antrąsyk neperskaitytas/nepataisytas, kaip visada iki šiol dariau. So, that is a little bit awkward..
____________________
You're gonna go far, fly high You're never gonna die You're gonna make it if you try They're gonna love you.
2014 m. sausio 29 d. 07:31:20
Ne, čia kas kita. AŠ NEGRĮŽTU. Jau neprisimenu kada normaliai klausiau kokios stiprios muzikos. Jei net SEL'as ėmė būti beveik normalus, kai anksčiau (nu dar kokį spalį) jo dainom simpatijų nejaučiau? Blogiausia tai, kad aš šitą suvokiu ir niekas nuo to nesikeičia.
____________________
You're gonna go far, fly high You're never gonna die You're gonna make it if you try They're gonna love you.
2014 m. sausio 29 d. 02:05:09
Dėl muzikos stiliaus tai neverta jaudintis, pats pastebėjau kad kažkokia spirale viskas juda. Įš pradžių metalas, sunkesni roko gabalai, po to jau tokie vidutinio stiprumo/garsumo gabalai, vėliau dar ant lietuviškų patraukia, old pop, disco, vienu metu iš vis ėmiau klasiką klausyt, bet tada kasnors parašo kad atrado kokią gerą dainą (šiuo atveju - vėl metalo), ir taip vėl pradedi ciklą iš pradžių.
2014 m. sausio 29 d. 00:11:34
Išsirutuliojom iki "šakės" ir tai yra filosofijos pradas. Nes kiekviena pliurpologija turi atsakymą, kurį galima apibrėžti maksimaliai trimis žodžiais. Ir dievinu tokias marazmų pabaigas - praktiškas. Čia kapstė egzistencijos šaknis, čia šakės ir čia jau arbata. Tobulėji, tobulėji, mėgstu tokius dienoraščius.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas