Kaip jau esu kažkada rašęs, tai yra didingiausios 5 minutės progresyviojo roko istorijoje. Tai yra visiškai reprezentatyvus progresyviojo roko kūrinys, kurį vieną pirmųjų siūlyčiau žmonėms, norintiems susipažinti su progresyviojo roko žanru ir apskritai, ieškantiems aukštos klasės ir kokybės. Šis kūrinys neveltui yra įtraukiamas į daugelį progresyviojo roko sąrašų ir grojaraščių, nes jo skambesys yra absoliučiai nunešantis lauk, priverčiantis tikėti visomis aukštesniosiomis jėgomis ir panašiai. Gal kaip ir gedged sakė, tas pinkfloyd'iškumo perteklius šioje dainoje sukuria tokią neįtikėtiną magiją. Tada belieka tik pasvajoti, jei atsirastų tokia grupė, kuri sujungtų geriausius Supertramp ir Pink Floyd elementus į vieną kūną. 

Ir po šitų grandiozinių epitetų aš net abejoju, ar tai mano mėgstamiausias Supertramp kūrinys. Jis super koncentruotas ir efektyvus, tačiau yra kūrinių, kurie laimi prieš šį struktūriniu aspektu (ir nesunku tą padarytį, kadangi įmantri struktūra dažniausiai pasiekiama ilgesniame laikotarpyje nei 5 minutės), tai pvz, Rudy ir Fool's Overture. Taigi, vienose vietose laimėdami, kitose pralaimėdami, jie konkuruoja mano viduje dėl simpatijų, todėl man visada buvo labai sunku išskirti tą vienintelę mėgstamiausią Supertramp dainą ir iki šiol greičiausiai to negaliu padaryti. Užtat šiai tai tikrai 10 su pliusu.

Ir dar... Šita daina labai derėtų PF "The Final Cut" albume. 

O vokalas taip žiauriai primena Roger Waters, ypač pačioj pradžioj, kur yra žodžiai "So roll up and see". 

Va, atgaminau. Gitaros tokios Pink Floyd'iškos 

Daina neskamba supertramp'iškai, klausais ir galvoji, kad tai labai panašu į kažkokią grupę, kažkur tai girdėta, bet tai nei kiek neatima dainos žavesio :)