Aš šią globalią problemą dabar pritaikiau tik Lietuvos mastu, nesilyginant su kitomis šalimis. Nuomotis būstą nėra išskirtinai blogai, ar principe nėra blogai. Bet ar tai ir išskirtinai gerai? Mano manymu, turėti savo namus yra milijoną kartų geriau, nei nuomotis visą gyvenimą. Ir jei tik yra galimybė, aš visada patarčiau bet kam bandyti pirktis. 

Na, galima sakyti, ne pats gimstamumo trūkumas problema, bet žmonių trūkumas ten, kur jų trūksta. Natūralu, kad čia, mūsų šalyje, tai įvardijama kaip demografinė krizė, nes žinome, kad pavyzdžiui, atvykėlių darbo jėga yra laikina ir problemos ilgainiui neišsprendžia, todėl vis tiek yra poreikis, taip sakant, daugintis vietiniams. O leisti daugintis atvykėliams ir leisti pasilikti, žinoma, nereikėtų (tik išimtiniams atvejams), ir tikiu, iki to nenusiridensim. Dar yra maišytų kultūrų šeimos, bet jos irgi, manau, neišaugs iki tokio jau baisinio dydžio.

Viršpopuliacija mažiau išsivysčiusiose šalyse turbūt yra amžina problema, kuri, nežinau ar kaip nors susitvarkys (nebent po dar kelių šimtų metų, jei tiek nugyvensim kaip populiacija). Visa laimė, kad kuriama daugybė iniciatyvų, skatinančių švietimą tuose regionuose ar teikiančių humanitarinę pagalbą, todėl problemą galima labai stipriai sušvelninti ir taip judėti link to "geresnio rytojaus". Galvoju, galbūt vienas geras dalykas apie AI atsiradimą, tai, kad sumažinus daug rankinio darbo pozicijų, gal atsiras daugiau laiko žmonėms padėti vieni kitiems, vietoj to, kad dauguma kovotų tik dėl savo paties ir savo šeimos išgyvenimo. Tiesiog naivokas toks pamąstymas.

Būsto neįperkamumas nėra vien tik Lietuvos problema, tai labai globali problema, stebiu savo kartos žmonių skundus iš viso pasaulio. Kita vertus, pereinam prie vakarų Europos modelio, kur didesnė dalis žmonių nuomojasi būstą, o ne jį turi. Ar tai kažkuo išskirtinai blogai? Nepasakyčiau, tiesiog mes kultūriškai esam pripratę turėti savo būstą ir patys juo rūpintis. Tik gal faktas, kad kai kurie žmonės jau turi kelis nuomojamus būstus, o kiti net savo vienintelio neįperka, rodo palaipsnį nelygybės augimą, kas galbūt nėra geras ženklas. Bet kad jau tą temą kabiname, tai vėlgi, tokios didelės atskirties kaip čia bandoma pavaizduoti, nėra. Vakarų Europoje nelygybė dar didesnė, bet šalys bendrai imant gyvena geriau.

Gimstamumas, mano nuomone, viena labiausiai išpūstų problemų. Tiksliau, gimstamumo trūkumas. Problema ne gimstamumo trūkume Europoje, o gimstamumo pertekliuje Azijoje ir Afrikoje. Bet, deja, mes nieko dėl to negalim padaryti, tiesiog tikėtis sąmojingumo, kad šalys su didžiuliu natūraliuoju prieaugiu kažkada susipras, kad nesveika tiek žmonių paleisti į kovą už būtį. Mes nenorim gyventi Žemėje, kuri turi kažkeliolika milijardų gyventojų, bet niekas dar to normaliai nesuvokia šiai dienai :/ 

Nesakau, kad neigiamas natūralusis prieaugis nekuria problemų Lietuvoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse, tiesiog globaliau mąstant, aš depopuliaciją išsivysčiusiose šalyse matau kaip daug mažesnę problemą negu viršpopuliaciją neišsivysčiusiose šalyse. Visgi jei toliau tokios demografinės tendencijos vyraus, žmonės bus vis labiau priversti migruoti į tas depopuliuotas šalis kaip Lietuva ir tą jau stebime dabar. Bet ar mes tikrai norime gyventojų augimo? Ypač gyventojų, kurie kultūriškai nėra MES? 

Manau, toks faktorius, kaip, pvz., būsto neįperkamumas vidutiniam gyventojui šiuo metu yra vienas iš opiausių stabdžių visuomenėje. Įmanomas, bet sunkus, ir ne kiekvienas turi vienodas galimybes, deja, net jei tų galimybių dabar yra daugiau nei bet kada. Kai nėra finansinio, ar tiesiog gyvenimo kokybės, stabilumo, to pasekoje mažėja ir gimstamumas. Esant stagnuojančiam gimstamumui, labiausiai ir kenčia provincijos, kuriose ir toliau, gal kažkiek pasiteisins finansinės paskatos, tačiau tai tik dalis lygties, ir neišspręs visos problemos iš esmės, kuri gal niekada nebus išspręsta, nes veikia užburto rato principas. Valdantieji bando bent sušvelninti atskirtį, ir tai yra visiškai suprantama, nes negi apleisi provincialus, jie irgi žmonės, bet tiesa, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama centrams, o tada iš centrų galima pradėti galvoti kaip plėstis į provincijas. Dabar kartais atrodo, kad bandoma arba ne iš to galo viską daryti, arba bandoma apžioti per daug vienu kartu, t.y., telktis ir ten, ir ten, bet galiausiai niekas nepasiteisina. Bet jo, principe manau, kad viskas yra ganėtinai neblogai Lietuvoje, tik labiausiai socialinė gerovė yra įsitrigusi, bet "atstrigti" labai sunku, ir viskas galiausiai susiveda į esminę problemą - finansavimo trūkumą, kuris, pagerėjęs, ir gerėja su metais, bet Lietuva vis dar yra truputi biedna valstybėlė, o tam pasikeisti dar reikės nemažai metų.

Del paskutinio sakinio nesutikciau. Valstybe bando bando bando kazka padeti.

Egzistuoja visgi

kompensacijos už būsto šildymą

darbo birzos nemokami perkvalifikavimo kursai

vaistu kompensacijos dideliems ligoniams

beturciams vaikams skirti nemokami vaiko pinigai ir garantija auksto mokslo jei gerai mokaisi bet neturi uz ka

maistas skirtas ismetimui labai nupiginamas arba atiduodamas

Bet as noriu pasakyti kad reiketu... mmm.. kazko kito kad zmones gyventu gerai, kas nespejo i traukini ar nepasinaudojo tarkim savo verslo sukurimo galimybemis anksciau, kaip tai buvo man.

------

O verksmas isvalo dusia ir kazkiek pasidaro vietos dziaugsmui. Nezinau zmogaus kuris neverktu ir nekukciotu ir neverkslentu kai nyku ir skauda

Sutinku kad nekonkurencingam, neprisitaikanciam, nemobiliam ir nepajegiam kitose salyse taip pat butu sunku..

Ach, eilinis neobjektyvus paverkšlenimas, kaip mes blogai gyvenam. Su daug melo. Mokyklose chaosas taip, bet pedagogai netyli, viešojoje erdvėje problemos yra plačiai aptarinėjamos. Tiesa, gal diskusijos masto ir platesnio norėtųsi. Duobėtais keliais nėra ko skųstis, Lietuvos kelių būklė nėra bloga. Perkamoji galia jau n metų kyla aukštyn, čia tiesiog grynas tamstos melas. Rail Baltica vėžė yra tiesiama, pats važinėju traukiniais, dažnai kertu būsimą Kaunas-Panevėžys jungtį ir matau, kad ten darbai tikrai vyksta. 

Tai kad mokyklos neužsidaro ir tai yra didelė problema. Popovienė daro viską, kad mokyklos nebūtų uždaromos, vis mažina gimnazinės klasės kartelę ir pan., o tai tėra tuščias populizmas ir neapgalvotas valstybės resursų švaistymas. Vietoj investavimo į labai kreivą ugdymo programų refomą ir būtinybės reformuoti egzaminų sistemą, metami pinigai į balą pustuščių mokyklų išlaikymui, kuriose praktiškai nebeįmanoma užtikrinti tokio kokybiško ugdymo kaip rajonų centruose. Čia yra vienas pagrindinių dalykų, kodėl man pikta ant socialdemokratų ir kodėl niekada už juos nebalsuosiu – kožną kadenciją, kai jie daugumoje, vyksta kažkoks valstybės finansinis sekinimas vardan įsiteikinėjimo gyventojams (ypač provincialams). 

Šalis juda žemyn? Pagal kokius kriterijus? Objektyviai, o ne iš pilvo kalbant? Yra problemų, bet aš per savo 28-erius egzistavimo metus matau tik gyvenimo gerėjimą šalyje ir tas gali būti paremta įvairiomis statistikomis, man tikrai nesivaidena. Bet kas skriaudžia visus tuos verkšlentojus dėl gyvenimo Lietuvoje "sunkumo", aš nežinau. Greičiausiai jie patys ir jų pačių nesugebėjimas tvarkytis su savo gyvenimu. Su kažkokiom naiviom viltim, kad valstybė už juos sutvarkys jų gyvenimą.