Supratau ką tu nori pasakyt, bet mano nuomone, tas segmentavimasis, kaip tu sakai, nėra gerai. Ir tavo minėtas švietimo faktorius yra fucking svarbus. Tas "paliktas eteris neišrankiems" užkerta kelias jauniems (ir ne tik) žmonėms pasirinkti. Tie, kurie galbūt nėra ypatingai besidomintys muzika ir nekapsto giliau, jie susidaro vienpusišką vaizdą. Jie žiūri MTV, jie mato X factorių, jie klauso mainstream'ą transliuojančio radijo (nes tai yra geriausiai prieinami muzikos šaltiniai). Ir galbūt jiems į galvą neateitų paieškot muzikos kitais kanalais. Neabejoju, kad jie žino kas yra Lady Gaga ir Nicki Minaj ir nemanau, kad jie žino kas yra Arcade Fire. Tarkim 70'ais žmonės galėjo pasirinkt, nes radijas grojo ir ABBA ir Led Zeppelin. Ir Bee Gees ir Rolling Stones. Gi iškilo dar ir Punk rockas apskritai pasipriešinęs visam mainstream'ui. 80'ais atsirado MTV, bet jis be popso grojo ir metalą, roką, repą ir t.t. Apskritai 80-ųjų pabaiga - 90-ųjų pradžia, mano nuomone, muzikaliai buvo žiauriai geras laikas: Guns n' roses MTV suko dažniau nei dabar Bieber'į, Bono iš U2 populiarumu galėjo lygintis su Amerikos prezidentu, o dėl Cobain'o depresyvūs paaugliai patys buvo pasiruošę sau galą pasidaryt. O kur dar tie patys Depešai, Red hot'ai ir t.t. Kai ši banga išsikvėpė, padvelkė gaivus vėjelis iš senosios gerosios su jau minėtu britpopu. Aišku aš čia labiau šneku iš savo varpinės. Kitiems gal labiau įsiminė 90-ųjų Tupac'o ir Notorious BIG skerdynės ar 80'ųjų New Wave'as. Bet kuriuo atveju 90-ųjų antroj pusėj (sutinku su Rutone) prasidėjo pop muzikos downward spiral. Atsirado internetas, padaugėjo prieinamų muzikos kanalų - atsirado tai ką tu vadini segmentacija. MTV apsišiko, išlindo Cowell'as su savo versliuku ir pasaulis tapo niūrus, šaltas ir pilkas:))) (čia aišku perlenkiau) Bet esmė ta, kad visa tai lemia, jog statistinio jauno pasaulio piliečio (to kuris tarsi yra didžiausias pop muzikos vartotojas) skonis yra siaubingai klaikus. Ir nors užmušk nerandu paguodos tame, kad 5 žmonės per visą Lietuvą mėgsta kokią nors indie grupę ir ji atvažiuoja pagrot į kokį Forum Palace. Žodžiu, skauda man širdį...:)

ne. tiesiog ne. Jeigu pameni po 1998 metų sekė lievos Nu-metal (aka Limp Bizkit) ar sacharininio (backstreetboys), durninančio (vengaboys) ar tiesiog idiotiško (čia jau laisvė pasirinkt) pop laikai ir atrodė, kad jau viskas, muzikinis armagedonas čia pat. 2003-2004 indie muzikos revoliucija (dėl datų rėmų galima ginčytis, sakau apytiksliai, ir taip tai vadinčiau revoliucija) buvo tai, kas suteikė vilties. Ir šiaip, aš jau apie tai ne kartą šnekėjęs, bet daugėjant kanalų, kuriais gaunama muzika, taip pat daugėjant pačios muzikos, žmonės tiesiog skaidosi į mažesnius segmentus. Ir kuo toliau, tuo labiau jie segmentuosis. Man atrodo, tai yra visai neblogai. Mažos, nemeistryminės grupės (jei tą meinstrymą apibrėšim MTV lygiu aka Justin Bieber) vienas dalykas yra vertos dėmesio, o geriausia, kad tau nebūtina laukti, kol tavo mėgstama grupė surinks 10000 gerbėjų, kad tavo šalyje įvyktų jų koncertas. Užteks 200 ar net mažiau, Tai yra jėga, tai iš tikrųjų yra puiku. Ir nepaisant to, naujosios grupės vistiek renka sales ir stadionus, rengia didelius turus. Norėjai meinstryminės grupės, kuri iškilo dėl idėjinių vertybių? Arcade Fire. Su jų tekstais nei joks BonJovi, nei Coldplay nepasigalynės. Ir apskritai kodėl jums to meinstrymo reikia? Švietėjiškas požiūris, maždaug švieskime mases? Masės visada turėdavo kiek paprastesnį muzikos skonį, net didžiųjų kompozitorių laikais retas kaimenas niūniuodavo Bethoveną, jam geriau būdavo padainuot "Heidi , Heido, Heida" prie alaus. Kaip kitaip paaiškinti, kad net gerais rokui laikais tokių grupių kaip ABBA ir Boyzone būdavo nuperkama sočiai? Atseit visi Oasis laikais buvo rokeriai tik bam ir padavė popso? Aš jau nujaučiu sekantį klausimą - kodėl per TV ir per radiją ir per kitą meinstream mediją buvo daugiau roko, tai vėlgi suvesčiau į kanalų gausą. Žymiai daugiau žmonių šiuo metu domisi electro, metalu, geru hip-hopu etc. ir jų atšakomis. Kai Beatles laikais klausei arba jų, arba Cliff Richard, apie kokį metalą tik pasvajot galėdavai. Tai šiuo metu ir paliktas eteris neišrankiesiems. Todėl viskas ir gali atrodyt taip niūriai. 

Ir taip, sutinku, kad muzikos sakralumas tirpsta greičiau nei sūris mikrobanginėje, na bet mokame kainą už patogumą. MP3? Muzikos streamai? Blogai? Norėtum grįžti prie CD? (nors aš asmeniškai kartais dar perku). 

O Xfactor yra gaidelis, tas teisybė. 

Tai aš suprantu, matau, kad ne apie tautinę sceną čia kalba, bet, matyt, problema universali - visur bėda ta pati. Tik va - dėl vieno sutariam. Aš irgi maždaug 1996-98 metus laikau ta riba, nuo kurios muzikinis pasaulis tikrai nieko labai įsimintino ir išskirtinio nebegauna. Na gal aš kokios žvaigždutės nepastebėjau, nes tai manęs jau neužkabino. Sakai, nebėra tokių žmonių, kurie pasakytų "we weren't born to follow" (cituojant BJ)? Nežinau, nežinau... Ar nebėra, ar ir jie nebemato prasmės kažką daryt? Tiesiog dabar (čia tik mano akimis) statistinis muzikos vartotojas yra 14-22 metų ne itin išprusęs žmogėnas, kuriam nebereikia gilių filosofinių tekstų, kažko rimtesnio apie meilę (ne "i love you, do you love me too?") - jam tai jau aukštasis pilotažas. Ir jis nenori tiesiog tuo apkraut smegenų. Viskas, ko tereikia - bumčikas, banalus tekstas ir dažnu atveju kuo daugiau nuogybių (arba bent jau būrio gražių (vėlgi - kaip kam) berniukų). TAČIAU.... Sakome, kaltas tokių šou formatas? O gal ne tik? Žvelgiant kiek kitaip, rašai, kad nieks nebelaukia prie muzikos prekių parduotuvių, kad nusipirktų mylimo atlikėjo įrašą? Tai gal čia kalčiausia visa ko skaitmenizacija, kai tą patį įrašą galima nusipirkt nesikeliant iš lovos? Cowell'as tik atrado labai puikią nišą lengviems pinigams. Kitiems (tame tarpe ir mūsų (ne)gerb. Valinskui) tik pasinaudot ta idėja. Tik keista, kad žmonės taip lengvai pasidavė tokiam smegenų plovimui. Daug pasidavė. Ir kodėl tik vienetams tas visas bizniukas kelia pasibajurėjimą?

P.S. papildau. Na OK, tarkim, kas nors depešų prašymą įvykdys. Tarkim. Bet padaryta žala jau nebeatitaisoma... 

Šia tema aš jau senokai susidariau tam tikrą nuomonę, tik nebuvo progos ją išsakyti. O tema labai plati ir joje nemažai įvairių niuansų.

Dėl FOJE. Bent jau Mamontovas yra išreiškęs aiškią poziciją, kad jo tokiuose šou niekada nepamatysi. Na, jis kartą buvo muzikinio šou - "Dangus" - dalyvių mokytoju, bet šią laidą laikė išskirtine, nes ji buvo vienintelė, kurioje dalyvams buvo leista atlikti savo kūrybą - ir privaloma dainuoti gyvai. Žinoma, bepigu Mamontovui, kai jis - vėlgi iš tų retų žmonių, kuriems net nereikia televizijos, kad būtų beprotiškai populiarūs ir galintys visiškai pragyventi iš muzikos. Jis - vienetinis atvejis, bet šis straipsnis - ne apie LT muziką; kita vertus, Lietuvoje niekada ir nebuvo muzikos industrijos. Tam, kad ji būtų, visų pirma užsienio atlikėjai kaip normaliose šalyse turėtų prekiauti originaliais savo įrašais, kurių pardavimų duomenis įtrauktų į bendrą pasaulio statistiką. Anksčiau per dieną mūsų šalelėje parduodavo gal kokį šimtą kompaktų, o dabar net antrame didžiausiame Lietuvos mieste nėra nei vienos CD parduotuvės. Tai apie ką mes kalbam?..

Dėl komisijos. Kaip gali kažkokios keturios asabos (atseit teisėjai) nuspręsti, kas turėtų patikti mums, žiūrovams? Jie išrenka neva profesionaliausius... O kas tai? Steriliai tvarkingai išdainuojamos natos? O kas jums sakė, kad tai automatiškai reiškia sėkmę? Juk pati panašiai rašei prie Eurovizijos straipsnio - atrodo mažų mažiausiai keista, kai protingi dėdės ir tetos bando matematiškai apskaičiuoti, kokia daina TURĖTŲ patikti žiūrovams. Tarsi būtų kokia formulė, pagal kurią automatiškai būtų garantuojamas pasisekimas ir žiūrovų meilė. Neabejoju, kad jei į tokius šou būtų atėję Chris Martin (Coldplay), Bono (U2), Thom Yorke (Radiohead), Bob Dylan ar Mick Jagger (Rolling Stones), tai visokių ščiogolevaičių būtų buvę iškart išdrėbti lauk kaip bebalsiai ar bent jau kaip „neformatai“. Ir pasaulis gal ir nebūtų išgirdęs apie šias išskirtines asmenybes, kurios tapo savo muzikinių žanrų simboliais. Kaip keli žmogeliai gali prisiimti tokias regalijas ir nuspręsti, kas turi patikti žmonijai? Jokiuose universitetuose neišdavinėja tokių diplomų. O kodėl tose komisijose, kaip sakai, kartais sėdi tikrai gerbiamos ''žvaigždės''? Nes jiems irgi reikia papildomos reklamos (o be to, už tai jiems moka tikrai didelius pinigus). Rodydamiesi "telike", taip jie lengviausiu būdu priartina savo personas prie plačiųjų masių. Ir tie jų nuoširdūs prisipažinimai, kad eina į komisijas, idant padėtų atrasti naujus talentus, verti š... ant pagaliuko. Jie trokšta atrasti talentingesnius už save atlikėjus - konkurentus, kurie sulauktų daugiau sėkmės už juos pačius, taip atimdami iš jų duoną? Pasakokit šias pasakas savo bobutei :)

Televizijoje meno nėra. Dauguma rodomų dalykų yra dirbtini ir surežisuoti. Viskas daroma tik iš komercinių paskatų dėl reitingų. Žinoma, muzikiniame versle šis faktorius irgi yra, tačiau net ir neturinčios/netekusios įrašų kompanijos kontraktų, grupės gali labai sėkmingai gyvuoti kaip indie grupės, o televizijoje išbalsuoja dalyvį ir jo karjerai - amen. Belieka tiktai bandyti įlįsti į sekančius šou - vaidinti, šokti, gaminti maistą, mesti svorį, ieškoti žmonos ir t.t., kad tik tavęs publika nepamirštų. Kur savigarba?? Tai visiškas parsidavimas ir savęs nuvertinimas. Bet, aišku - jeigu dirbtinai atėjai į šį verslą, tai ir tegali stengtis dirbtinėmis priemonėmis jame išsilaikyti. Tik ar galima rimtai traktuoti tokio nusižeminančio atlikėjo kūrybą? Ačiū, bet bent jau man dainininkas turi būti ir kažkokiu įkvepiančiu pavyzdžiu, kad tikėčiau jo dainomis, o ne jo troškimu įrodyti žiūrovams, kad ištisus metus jo snukelio vaidenimasis ekrane padaro jo muziką bent gramu vertingesne. O blogiausia tai, kad išlieka ne tie rimtesni muzikantai, o dauguma tų, kurie sugeba mirgėti geltonojoje spaudoje ir bulvarinėse laidelėse su meilės istorijomis, skandalais ir apsinuoginimais, kai kokia mega žvaigždūnė liemenėlei tarė „ne“. Šitaip vyksta tikrai ne tik pas mus - tas pats ir Vokietijoje, Did. Britanijoje ir kt. (beje, LT dar tikrai nepasiekė jų tuščiaviduriškumo lygio, tad yra kur „tobulėti“).

Dėl tų retų perliukų, kurių pasitaiko ir banaliuose TV konkursuose. Jie iškiltų ir natūraliu būdu, bet tai jau beveik nebeįmanoma, kai visas televizijas okupavę štai tokie plastmasiniai šou, kuriuos spokso tūkstančiai (UK, JAV ir kt. - milijonai), prie teliko beėsdami traškučius. Negi jie norės eiti į kažkokį klubą ir mokėti pinigus už nežinomo atlikėjo koncertą? Pradedantiems muzikantams tiesiog nėra galimybės kur parodyti savo kūrybą. Jie yra priversti eiti va į tokius šou, dainuoti koverius, įsiteikinėti publikai ir komisijai (kurioje sėdi kartais visai su muzika nesusiję žmonės - a la petruškevičiai ir pan.) bei klausytis jų kartais tikrai šlykščiai žeminančių pastabų, bet tylėti dantis sukandus, kad tik jų neišmestų iš šou - visa tai baisingai dirbtina ir labai toli nuo pačios muzikos. O tokių šou pasaulyje per metus parodomi keli šimtai, dalyvauja tūkstančiai dalyvių, per kelis metus - dešimtys tūkstančių ir t.t. - viskas vyksta tiesiog konvejeriniu būdu. Kur visi tie „žvaigždūnai“ dabar? Buvo ir pradingo. O tikri dalykai negali būti trumpalaikiais reiškiniais. Bet ar tai, kad atrandama kažkuris procentas po nulio perliukų, atsveria tai, kad būna rodoma 99+ % tuščiavidurio niekalo? Gera išvaizda, neblogas balsas - ir jau tuoj medija jį krikštija žvaigžde. Bet pala - o kur muzika (kuri čia leidžiama fonograminė, tik kaip pagalbinis fonas), kūryba? Ką tu man nori ja pasakyti, ko aš dar negirdėjau? Gerai, jei žiūrovas bukas ir jam užtenka tik primityvaus byto su šabloniškais „I love you, I need you“ priedainiais. Bet tai - uždaras ratas: buku jį padaro būtent tokios rodomos laidelės, nes jam jos patogiai patiekiamos į lėkštutę ir nuo jų jis jau sotus!

 Galbūt per daug idealizuoju muziką, bet kaip ir panašiai minėjo KT - visgi joje turėtų būti svarbiausia kažkokia idėja, „message“, novatoriškumas, o puikiausia, jei ir revoliucingumas. Laimei, tokių atlikėjų dar yra, tad kodėl turėčiau užkimšti ausis kažkokiais tūkstantį kartų perdainuotais koveriais, kurie įgrįsę iki kaulų čiulpų? Žavėtis idealiai pataikančiu į natas, bet besieliu, nieko netransliuojančiu, tik kažką mėgdžiojančiu balsu? Thanks, but no. Jei visi perdainuos koverius, tai kur mes nueisim? Tik kūryba, progresas verčia pasaulį suktis, o perdainavimas (lengviausias kelias) tą procesą stabdo, trindamas skylę grindyse, ir tuo turi teisę piktintis ne tik muzikantai, bet ir visi sveiko mąstymo žmonės. Sakai, iš tų, ką matei "X faktoriuje", "galėtų iš jų gal kas ir neblogo būt, bet gero mokytojo reikia. TIKRAI GERO." O ko jis juos mokintų? Žvaigždiškumo? Kaip rengtis, šukuotis, laikyti mikrofoną, pamerkti akytę žiūrovams ir seksualiai nusišypsoti? Ar tie patys U2, Radiohead ar Coldplay, manai, lankė kokias nors žvaigždžių mokyklas? Tiksliai nežinau, bet, rodos, jie nelankė net muzikos mokyklų. Bet ar tas talentingiems muzikantams privaloma? Priešingai - sausų teorijų kalimo, prievartinio šabloniško mąstymo išvengimas jiems padeda išvystyti individualumą, originalumą bei vidinę nepriklausomybę, kuri atsispindi ir kūryboje, o tai yra patys vertingiausi jos bruožai.

Esmė tame, kad yra kritikuojami ne dalyviai (kurie, šiaip, ir nekalti), o pats šou FORMATAS. Taip, tiems retiems perliukams tokios laidos kartais būna naudingos, bet būtina įžvelgti nepalyginamai svarbesnius faktorius, kurie yra fatališki - formuojamas labai prastas muzikinis skonis ir požiūris į pačią muziką, kurią jau vargiai ir bepavadinsi muzika, nes tai tampa tiesiog masinio vartojimo preke. Eilinio žiūrovo didžiausia svajonė pasidaro „Pateksiu į teliką ir tapsiu žvaigžde.“ Pastebėk - ne muzikantu, o būtent ŽVAIGŽDE, tarsi čia būtų kokia profesija. Jau nuo mažens vaikams yra išplaunamos smegenys, kad tai yra siekiamybė. Ir jei atsiranda ten ir pasiseka iškilti, tai kliaunasi tik prodiuseriais ir vadybininkais, nieko nesugebėdami patys. Perdainuoja vogtus koverius (užsienio kalba, su baisiais akcentais), žiopčioja pagal fonogramą (pvz, TV3 bent jau stengiasi naudoti dalinę, bet LNK ir LTV tai varo pagal pilnut pilnutinę) - tai apgailėtina, tikras nusikaltimas muzikai. Negi televizijos laiko žiūrovus visiškais debilais? Ar įsivaizduotum „Metallicą“ žiopčiojant pagal fonogramą - nesvarbu, jų karjeros pradžioje ar pabaigoje? Aš - niekaip.

Rūtone, čia ne apie lietuvišką muziką eina kalba. Esmė ta, kad viso pasaulio muzikiniame gyvenime nebeliko originalumo. Visokių X factor'ių dėka vyksta kažkoks balso ir grožio kultas - maždaug jei gerai atrodai ir turi gerą balsą, tu jau žvaigždė. Ar iš, tarkim, beatles'ų kuris nors turėjo superinį balsą? Ne! Ar buvo gražuoliai? Na McCartney galbūt... bet ir tai skonio reikalas. Esmė ta, kad šiuolaikinės kartos atlikėjai savo muzika neturi ką pasakyti. Visas dainas sukuria prodiuseriai su visiškai banaliais tekstais ir idiotiška muzikėle. Nebėra žmonių, kurie būtų vedami kažkokios idėjos ir kaip išsireiškė vienas iš komentaruose jau minėtų lietuviškos muzikos patriarchų "vestų minią paskui save, o ne eitų paskui minią".Šiame straipsnyje nesutinku tik su viena pastraipa. Apie Britpopą. Jis nusipelnė pagarbos jau vien dėl to, kad buvo iš esmės paskutinė muzikos revoliucija. Mano galva, po jos nieko daugiau įspūdingo muzikos pasaulyje nebeįvyko. Oasis pavaldė pasaulį, Blur pavaldė Europą, Pulp pavaldė Britaniją. That's all. Nuo 1998-ųjų žmonės nebelaukia tris paras prie įrašų parduotuvės, kad pirmieji nusipirktų mėgstamos grupės įrašą. Nebesimuša su kitų atlikėjų fanais dėl to, kuri grupė kietesnė (reperiai 90'ais vietoj broliškų "Yo maman" apskritai šaudydavosi...). Ir išvis nebėra romantikos muzikos versle.  Pataisykit jei klystu, bet mano galva, paskutiniai mohikanai kurie iškilo dėl mano minėtų idėjinių vertybių yra Coldplay, Muse ir The Killers... Po jų daugiau neatsirado nei viena visame pasaulyje mainstream'u tapusi grupė. Arktinės beždžionėlės sufailino. Gal The Vaccines pasiseks?

Pernelyg daug nesmerkčiau tų pirktinių šou. Visgi ten atkapsto turinčių kažką tokio. GAL. LNK rodyto šou nežiūrėjau, tad komentarų nebus. X faktorių kartą pažiūrėjau, daugiau - pamiršau. Bet ne bėda - galima atsigriebt internete. Šiaip ką mačiau - galėtų iš jų gal kas ir neblogo būt, bet gero mokytojo reikia. TIKRAI GERO. O ar mes tokį turim? 

Visi puikiai žinom, kad LNK ir TV3 kariauja laidų karą tuo pačiu metu rodydamos panašaus formato ir pakraipos laidas (tiek šou, tiek informacines, tiek publicistiką). Tik gal į skirtingas dūdas pučia. Todėl esminio skirtumo tarp tų laidų nėra, nebent komisija ir vedėjai. Kadangi tikrojo, originaliojo X faktoriaus nežiūrėjau, nežiūriu ir susipažįstu nebent su ištraukomis internete, tai daug ko nežinau. Pvz., keičiasi ten komisija ar ne. Bet. Be Saimono ten sėdi tikrai ne viena gerbiama žvaigždė. Dabar pas mus - raskit jūs bent tris. Valinskas? Va šitą mums derėtų nušaut už nuopelnus Lietuvos muzikai. Šapras?  Prūsaitis? Nuuuu... tebūnie, bet... Rūtelė? Arogancijos jai netrūksta, galėtų ir pasidalint - vis tiek užtektų, bet kadangi ji yra R. Čivilytės mokinė, pasekėja ir draugė, tai kažkodėl geru skoniu man vis tiek nekvepia... Mamontovas? Na ir apskritai visi ex-Foje? Greičiausiai taip. Bet jų ten nekviečia, o ir ar eitų jie ten net kviečiami... Samas? Nepasitikiu aš juo....

Tiesa, gal nesmerkim taip baisiai tų realybės šou-talentų kepyklėlių, ten juk ir tikrų perliukų atkasama. Mano minėtoji Beverly McClellan gali būti pavyzdys. Tačiau, kai pagalvoji, kad tokiuose šou atrandami vienetai talentų, tikrai vertų didžiosios scenos, gal taip ir turi būt. Tam ir reikia būt tikrai išskirtiniu talentu, kad sužavėtum ne vieną. 

O šiaip jau depešams pasisekė, kad susibūrė tuo metu, kai klausytojų skonis dar nebuvo sugadintas šlamšo, kad muzikinė rinka apskritai nebuvo perpildyta (tikrai talentingų ir nelabai). Ir šiaip, nemažai tikrai gerų grupių (bent jau man) yra būtent iš tos - 1980-1985 m. epochos. Visi jie turi/turėjo kažką savito, kas juos padėtų išskirti iš daugybės kitų, jie turi tai, kas tapo jų firminiu skiriamuoju ženklu, pažįstamu ir šiandien. Nors depešai stilius tai smagiai pakaitaliojo (įvaizdį irgi), sudėtis irgi pasikeitė, bet jie išlaikė savo fanus (tikiuos. ar bent jau daugumą), užsiaugino naujų. Šiaip jau grupė, gyvuojanti 30+ metų, tikrai turi teisę pareikšt nuomonę apie šiandienines pinigų darymo mašinas. Keliu visas keturias jiems pritardama.

garbe depeshams

Taip pat kas nors nutildykit : Rihanna,Bieberi,One dErection...Ir visa kita siu laiku slamsta...

Šaunuoliai depešai, kad garsiai išsakė nemenkos dalies žmonių nuomonę. Deja, ir kitose šalyse ne ką geresnė situacija - pvz, Vokietijoje jau daug metų klesti šou verslo "titanas", banaliausių dainelių "kūrėjas" Dieteris Bohlenas, o Lietuvoje dar ilgai bus jaučiamos konvejerinių Valinsko "žvaigždūnų kepyklų" pasekmės (tiesa, kaip laidų vedėjas Valinskas tai fantastiškas, bet jo padaryta žala LT scenai jau beveik neatitaisoma). Negana to, ir čia rodomi tie patys "X faktorius", "Lietuvos talentai" (pagal to paties S. Cowello laidos "Got Talent" francizę), "2 minutės šlovės" (beje, gal kas išvardintų bent kelis skirtumus tarp jų?). O depešai gali sau leisti išsakyti tokią poziciją, nes jie - tokio statuso grupė, kuri neturi ko prarasti. Ir jiems, galima sakyti, pasisekė, kad iškilo tokiu laiku, kuomet nebuvo šitokių sintetinių šou, o MTV rodė muzikinius vaizdo klipus, o ne nėščias 16-etes.

Aš irgi niekada nemėgau tų "žvaigždžių darymo fabrikėlių", kurie štampuoja beveidžius atlikėjus. Na, reikia pripažinti, kad buvo silpnybės akimirkų, kuomet susižavėdavau vienu ar kitu dalyviu (kai užtikdavau internete, nes stengiuosi domėtis bent jau dėl bendro išprusimo), bet tas netrukdavo ilgai. Nes at the end of the day vis tiek supranti, kad TIKROJI muzika yra tik organiška - t.y., ta, kuri kuriama pačių atlikėjų, o grupės nariai susiburia tik natūraliai - būdami vaikystės, mokyklos draugais, dėl bendro pomėgio, požiūrio į muziką ar panašaus muzikinio skonio, o ne visiškai svetimus žmones atrenka kažkoks gudrus prodiuseris, kuriam nerūpi originali kūryba ir išliekamoji vertė, o tik tikslinė (dažniausiai - paauglių) auditorija, reitingai ir nuo jų byrantys milijonai.