Iš manęs girdi: 
„Kodėl turėčiau kvaršint galvą?“
Pasakyk man, 
kaip tu gyveni diena iš dienos?

Pamesk darbus į šalį, apsidairyk,
Ar tokia buvo utopija ši ?

Bloga nuo viso to.
Tai kančia, bet ir toliau varom sena vaga.
Gal jau sulaukėm, kai neapykantos nevaldom?
Suprask mūsų baimes.

Bet mes darome, ką galime
kad  pateisintume priemones iki galo.
Prašau, turėtumei atleisti  - 
Nusitapiau saviškę Moną Lizą.
Ji atitaisė viską ir dabar esu
pagedęs labiau, nei įsivaizduot galėčiau.

Aklas Tikėjimas tavimi
Neįžiūrimas
Kurią kryptį mums rinktis
Jau žinoma

Imkim gatves, pramintus takus.
Paprašysiu ir kam reikia mūsų sistema pasitarnaus.
O taip, turiu viską.
Didesnį namą
Geležinę tvorą, apsitverti nuo tavęs.

Ir kada gi mes apleidome tave?
Nagi, Mesijau, parodyk mums kaip ir ką.
Senka mūsų žmogiška dvasia 
Nemanau, jog dabar girdi mane
Tavęs niekur neregėt
Ką tikėtumeisi pamatyt?

Aklas Tikėjimas tavimi
Neįžiūrimas
Kurią kryptį mums rinktis
Jau žinoma
Duok to, kuom galėtume pasinaudot
Geidžiamo.
Nes, ką galėjai, padarei viską
O gaila.

O gyvenimas braunas
su tavim ar be tavęs.
Mes turime taikstytis.
Mūsų valia – ji mus nuves 
ten, kur mums ir vieta.
Žinau, čia visa tiesa ir yra 
Aš - tas tikintis, dedąs viltis į tave.

Nemanau, jog apleisime tave
Nagi, Mesijau, parodyk mums kaip ir ką.
Nubrėžk mums tikrą gyvenimo liniją
Tikiuosi, jog mane girdi.
Per išdidus, kad pasirodytum -
to jau daugoka, dabartiniam mūsų supratimui?

Aklas Tikėjimas tavimi
Neįžiūrimas
Kurį kryptį mums rinktis
Jau žinoma.
Mūsų neišmanymas, piktnaudžiavimas
Tai, ko reikia
Nes tu jau padarei, ką galėjai -
Neįtikėtina.