Gerbk Savo Tėvą

Mus moko meilės absoliučios,
Kad kraujas vandeniu nebūna,
Kad tėvo pasaulis suksis visados
Apie dukrelę savo arba sūnų.

Dėjaisi laikąs savu (vaiku) mane,
Kad mane myli netgi patikėjai,
Tačiau vis gasdino neregima 
Kraujo linija, kurią tik tu ir įžiūrėjai.

Tu ranką, tiestą neva priglobti,
Perversdavai į tenkinančią tiktai tave.
"Duok laiko baterijas man vėl įkrauti.
Kai kiek paaugs ateisiu ir ant kelių pajodinėsiu dar ją".

Tad paklausyk, nedėkingas kvaily
Štai porcija tikrovės tau:
Liūdnas ir vienišas atgulsi kapan,
Žlugo tavo niekingas planas dabar suvisam.

Tai tęsiasi ir tęsiasi vis tolyn -
Juk lengva sprukti, kai nieko tempt neturi.

Kaip gali miegoti, kad ir trumpai,
Apsimesdamas kad viskas gerai?
Ir įžuliai man kaltę primesti drįsti?!
Gyvenime neteko sutikt kito tokio,
Kuris, pridaręs žalos, to nesuvokia.
Tu giminės medžio sutrešus šaknis.

Bandžiau tavąją keturių banknotų terapiją,
Bandžiau kompensuoti kažkiek.
Bet išvyliot tave iš egoizmo kiauto nepavyko vistiek.

Lauki, kad visi pultų bučiuoti tau kojas.
Žinok, pagarba ne vienpusio eismo tiesioji.
Dėl visų savo klaidų kaltini visada tik kitus.
Turi išgirsi šią dainą, tik taip būsiu ramus.

Tai tęsiasi ir tęsiasi vis tolyn,
Ir su kiekviena diena ryškėja tikra prigimtis

Kaip gali miegoti, kad ir trumpai,
Apsimesdamas kad viskas gerai?
Ir dėl tų bėdų mane kaltint drįsti?!
Gyvenime neteko sutikt dar man,
Kenkėjo, taip užmaršaus savo darbams.
Tu giminės medžio sutrešus šaknis

Stebėk, kur tai gali nuvest.
Nedrįsk priešginiaut tam, kas be garbės.
Rinkis žodžius, kur jie nuves.
Nepriešginiauk tam, kas be garbės.*

*neįmanoma išversti (nesugebu) šios šarados tiksliai pažodžiu, išlaikant joje užšifruotą prasmę. “ Don't cross the crooked step” – yra tas raktas, atskleidžiantis tikrąją dainos teksto herojaus tapatybę.  „Step“ – laiptas, pakopa, taipogi sudurtinio žodžio stepfather dalis. Šis ne taip jau linksmas kalambūras turi užmaskuotą žinią – neturėk reikalų su negarbingu žmogumi.
Pats dainos pavadinimas yra dekologo prisakymas „Gerbk savo tėvą, gerbk savo motiną“. Tačiau iš teksto ima aiškėti, kad Portnojus omeny turi ne savo tėvą, o patėvį.

[repuojama – dialogai iš filmų Magnolia ir At Close Range:]
„Tu taip atgailauji“
„mus vis dar sieja“
„Tu taip atgailauji -“
„aš noriu susigrąžinti savo šeimą“
„- ir kažkiek tikrai imi į širdį“
„Tu negali jos turėti. Apgailestauju, bet per vėlu...“
„Tokių klaidų... Tau nederėjo daryti.“
„Negi nieko kito nematai, kaip tik tai, kaip tai tave paveiks?“
„Tu padarei kelias... Ir jos prisikas iki tavęs“
„Tu nieko nemyli“
„Daviau tau pinigų, automobilį, įtraukiau į veiklą – Tai nėra gerai, sūnau.“
„- bet negi tai ką nors reiškia?“
„Ar aš pernelyg susižaviu žmonėmis?“
„Ne... Galėtumei labiau“
„Tai nuvils tave..“
„Po velnių atgailą!”
„Nusipelnei mirti vienišas už tai, ką esi padaręs!“
PO VELNIŲ ATGAILĄ!“
„Neneik to“
„Šlykštyne, žinau, tu čia“
„Neneik to“
„Noriu, kad žinotum, be galo nekenčiu tavęs.“
„Nieko taip nesigailėjau gyvenime.“
„Linkiu tau šūdinos mirties.“
„Išleidau savo meilę iš rankų“
„Esu tavo kraujas... Aš tavo šeima“
„Ar tai tu?“
„Tu ne šeima man daugiau“
„Sušikti apgailestavimai!“
„Kai tavo nuosavas kūnas ir kraujas išsižada tavęs...“
„Ką man daryti?“
„...tu neturi kito pasirinkimo, kaip tik išsižadėti jų.“
„KĄ MAN DARYTI?“

Tai tęsiasi vis ir tolyn nusitęs -
Savanaudis šovinistas, nejautrus, be širdies .

Kaip gali miegoti, kad ir trumpai,
Apsimesdamas kad viskas gerai?
Ir tuo mėšlu mane kaltint drįsti?!
Gyvenime neteko sutikt dar man,
Kenkėjo, taip aklo savo darbams.
Tu giminės medžio sutrešus šaknis.