Saulei juk neskauda visiems sviesti vienodai

(Zanras: Filosofija)(Nera uzsakytos politines propagandos)

Saule gi nesiskundzia ir nesikankina jei ji visiems sviecia vienodai.Jeigu tu geras homoseksualams - tu ir benamiui istiesk ranka pilna pyrago!Negali buti tai kaip Leninas, tai kaip Stalinas, ir visada tiketis kad visi tave ant ranku kaip Lenina nesios ir niekada neleis numirti iki pabaigos...Manau, zmones per daug nori. Jie nori tokios demokratijos, kur jiems butu leidziama buti mazaisiais diktatoriais, o didieji diktatoriai uz ta ju nenubaustu galutiniame atskaitos taske.Jei labai spaudi kazkoki zmogu arba gyvuliuka, nepraeis didelis laiko tarpas ir prades spausti galingesnes jegos tave pati.Tokia stai uzsiciklinusi gyvenimo karusele, kai nera dalijamasi, negerbiami paribiuose esantys zmones arba piktziugiskai yra apgaudinejami.Vis delto, tikiu grazia ateitimi. Ateitimi, kai zmones nuspres veikti isvien kad sukurti sau ir kaimynui grazesni rytoju, nekerstautu uz 50 metu senumo ivykius bei stengtusi i viska zvelgt toliaregiskiau.O saule sviecia ir sildo visus. Saulei reikia musu grupines, o ne individualiosios meiles, kad ji sviestu nekenksmingai.

(Zanras: Filosofija ir memuarai, pusiau malda)

Gal cia kaltas besisukantis gyvenimo ratas, kad priverčia labai mane pasikeisti. Ir kitus raginu. Tad niekuomet nesišaipykit iš:

našlaičių,

benamių,

emigrantų (imigrantų, kitataučių),

tikinčiųjų,

beturčių,

beteisių,

užguitųjų,

neturinčių stipraus užnugario.

Kodel? 

Jūsų pareiga Juos ginti. Tad nesišaipykit iš:negalios/neskanaus, skalsaus, pigaus maisto/

nedalios/ ir kūno arba dvasios disharmonijos.

trūkumų/persekiojamųjų valstybių valdžios ir priverstų keliauti iš miesto į miestą/nukentėjusių nuo stichijų. 

Būkit kieti, tačiau atlaidūs: neprisileisdami prie savęs kartu jų neatstumkit. 

Kitos lytines orientacijos, kito tikėjimo, kitu vertybių, amžiaus, lyties, išsiauklėjimo bei išsimokslinimo, raštingumo žmoniu.

Kaip taisykle, grazus, geri, stiprus ir protingi neturi kada tuo uzsiimti, o jautrieji visuomenes sluoksniai vieni kitus vis uja. 

Nepabuves ant isprotejimo ribos, nesupratau ka zmogus jaucia per panikos ataka. Kaip suakmeneja jo visas kunas. Kaip blaskosi sirdis. Kada negali valdyti nevalingu galvos judesiu, kai del kazkokiu neuronu perdavimu zmogus tiesiog negali istarti risliu sakiniu ir nuosekliai mastyti.

Nepabuves nutukelio kailyje, negali pazinti ka reiskia visi tie odos nutrynimai ir nuospaudos. Nezinai kaip sunku del kuno disharmonijos - smukcioja nepatogus rubai ir sunku atlikti paprastus veiksmus.

Kaip jauciasi persekiojamas zmogus. Kaip jauciasi zmogus kalejime, uzdarytas ligonineje, pagrobtas zmogus. Ka reiskia buti nelaisveje: seksualineje ar darbo isnaudojimo vergijoje, toli nuo namu, savos tautos.

Kuo sunkiau pats gyveni, tuo kaupi daugiau atjautos kitu atzvilgiu. Vis delto, sunkiausia yra priimti zmogu toki kokiu jis yra dar nepatyrus jo sunkumu.