|
|
|
|
|
Pasakyk man priežastį, kad patikėčiau, kad tavęs nebėra
Matau tavo šešėlį, taip žinau, kad jie visi klysta
Mėnesiena ant minkštos rudos žemės
Ji veda mane ten, kur tu guli
Jie atėmė iš manęs tave, bet dabar aš parsivesiu tave namo
Pasiliksiu čia su tavimi amžinai
Mano meilė
Tu man suteikiai švelnius ištartus žodžius
Netgi mirtyje mūsų meilė tęsiasi
Daugelis sako, kad aš pakvaišusi dėl savo meilės, o mano meilė
Bet jokios obligacijos negali manęs sulaikyti nuo tavo pusės, o mano meilė
Jie nežino, kad tu negali manęs palikti
Jie negirdi tavo dainavimo man
Pasiliksiu čia su tavimi amžinai
Mano meilė
Tu man suteikiai švelnius ištartus žodžius
Netgi mirtyje mūsų meilė tęsiasi
Ir negaliu tavęs mylėti labiau, negu, kad myliu dabar
Pasiliksiu čia su tavimi amžinai
Mano meilė
Tu man suteikiai švelnius ištartus žodžius
Netgi mirtyje mūsų meilė tęsiasi
Ir negaliu tavęs mylėti labiau, negu, kad myliu dabar
(Žmonės miršta, bet tikra meilė yra amžina)
|