Man tavęs vis maža.
Tu kiekviename oro gurkšny,
tu visa ko epicentras,
bet kodėl būtent man?
Skaičiuoju valandas, sekundes,
tačiau laikas rodos sustojo.
Nukamavau, išgręžiau save.
Leisk man eiti.
Ko tu dar nori?
Nori suskaičiuoti mano dienas?
Kodėl nori, kad geismas man taptų kančia?
Tavasis pragaras dega many,
tu man gyvybės eliksyras.
Aš gi vienų plyšimų -
kada būčiniais užgydysi mano žaizdas?

(priedainis)
Iš tamsos
Girdi balsą, kuris sako tau?
Į šviesą
Aš nesipriešinu, užmerkiu akis.
Iš tamsos.
Girdi balsą, kuris sako tau?
Į šviesą
Aš nesipriešinu, tavo ašaros veltui
Nakčiai.

Aš pasirengęs, nes jau laikas
mūsų sandėriui dėl amžinybės.
Tu jau čia ir taip arti,
 kad galiu jausti tave.
Leisk man būt suvedžiotam ir pagrobtam
paskutiniam kartui šią naktį,
klusnus tavo valdžioje.
Duoki man ranką,
gyvenime mano, sakyki kainą.
Duosiu tau vakar, šiandien ir rytojų.
Tada uždaras ratas, nėr kelio atgal.
Balta šviesa vis artyn pamažu.
Noriu, kad apimtų mane.
Ar turiu mirti tam, 
kad gyvenčiau?

(priedainis)