taip, filmas visai neblogas, ir visai tinka kokiam vakarui. o Leo suvaidino be priekaistu, o ir siaip man jis biski i B. Pitta panasus .
nemanau kad sis filmas padaro kokia revoliucija kine, nieko tokio neiprasto ir super ispudingo cia nera.
apie ta jusu mindfaka, hmm isesmes jis prasideda tada kai jis patenka i svituri, o tai paskutinios 5-10filmo minutes. o atsiranda jis del to kad ispradziu mes marsalo pusei, ir lyg tai tikimes kad toj daktarai prades sukt mums prota, tam kad pripazint mus lygoniais, ir istikruju pradeda, ir mes net sugebam sudvejot, na bet tas dvejojimas trunka neilgai, ir mes lyg tai pripazistam, jo mes nuzudem zmona.
is esmes musu marsalas tarsi to 167-o lygonio isikunijimas, o pats marsalas vaidina marsala, na ir gaudo pats save nesugebant atskirt kur yra tiesa, arba teisiog pabegant nuo realybes
o del knygos, neabejoju kad ji turetu buti idomi, bet siaip nesigauna (paprastai) man skaityti po filmu. bloga tvarka filmas -> knyga
Labai ne į temą — kažkur gal rašiau — aš iš vis nesuprantu tokios sąvokos kaip „mindfuck“ (įskaitant tai, kad klasikinėse kino teorijos chrestomatijose toks žanras(??) taip pat neegzistuoja). Kiekvienas gudresnis kino kūrėjas, jei nežaidžia vien tik vizualumu, siekia ne išp*st žiūrovui protą, o kažką jam savo kūriniu pasakyt. Tas pats galioja bet kuriai meno rūšiai. O jei to meno vartotojas kūrėjo jam siunčiamos žinutės nesupranta — tai aišku, kas jam, vargšui, belieka — tik sakyt, kad filmas gerai padarytas, nes labai šaunu yra jo nesuprast. Vis tiek vienas smagesnių atvejų yra su Lynčo „Mulholland Dr.“, kur tereikėjo tik perskelt per pusę tradicinį (ir net gana banalų) pasakojimą — ir efektas bei pasakos, koks čia nerealus mindfuck jaučiamas ir šiandien. Irgi dar pabaigai — faktas, kad Scorsese tikslas ir filmu siunčiama mintis buvo ne sukelt diskusijas, ar pagrindinis veikėjas, nušovęs savo žmoną, tikrai išprotėjo.
Teigiamos emocijos su mindfuck'ais man vien jau idėjiškai "nesiriša" vienas su kitu, bet hey - kiekvienam savo ;] Aš tiesiog nesuprantu to sujudimo dėl abiejų filmų ir tiek. Jei jau priskiriam šitam žanrui, neįspūdinga kažin kaip.
____________________
...you’re the same kind of bad as me...
Na, patiko ar ne, tai garbė tavo nuomonei.
Abu filmai savotiški mindfuck'ai. Na, man kaip vat būtent tokių filmų mėgėjui, bet koks mindfuck'as sukelia teigiamas emocijas, nuo kurių dar ilgai nepabėgsi.
na.. Shutter Island geras filmas.. turbut pirma karta isejau is kino sales issiziojes o paskui dar kelias valandas negalejau uzsiciaupt , neaptarinedamas to filmo. Bet bent galutinai ji issiaiskinau Vis delto pagrindinis veikejas buvo ligonis,.
Prasiplėsiu truputį.
Scorsese gan keistas režisierius. Jis toks... balansuojantis tarp Holivudo standartų ir tokios kūrybos, kuri griauna klasikinio kino pasakojimo struktūrą. Žodžiu. Hm.
Ne itin vykęs reikalas yra norėti palyginti Scorsese's „Shutter Island“ su romanu (ne, neskaičiau, ir planuose to nėra), nes čia vienas iš tų atvejų, kai filmas pretenduoja į savarankišką kūrinį ir režisierius atlieka uzurpatoriaus vaidmenį (bent iš dalies) rašytojo atžvilgiu. Na, čia kaip su tais pačiais „Godfather“ ar „Clockwork Orange“, ar tai „Stalker“, „Space Odyssey“ ir panašiai.
O filmo žiūrėjimas visai vežė. Visų pirma, ir gal labiausiai — dėl paties „sukirpimo“ — ištisinė klasikinės kino istorijos retrospektyva. Rebecca'iškos uolos ir Dr. Kaligario kabinetas, ir Shock Corridor, ir Le Bonheur'iška geltona suknelė su reklaminiu-šeimynišku idealizmu, ir tas pats Shining'as ir t.t.
Taip pat pukiai sustyguotas operatoriaus darbas. Nežinau, ar čia Scorsese's (reikia įtarti, kad taip) smulkmeniškumas, bet visos uždaros, vietomis kraupiai klaustrofobiškos, užpildytos-išpildytos erdvės be galo gerai žiūris (o nieko nėra blogiau, nei nežinoti, į kurį ekrano kampą pažiūrėti, nes viskas perspausta ir sumalta).
To, jog filmas ne tik rodė, bet ir sakė (šiuo atveju, tiesa, nežinau, ar tokia buvo ir knygos pagrindinė iškelta idėja), turbūt minėti nereikia.
Ir aktoriai, žinoma. Di Caprio — aktorius neblogas, bet vėlgi sakyčiau, kad čia nemažas Scorsese's indėlis. Panašiai, kaip su De Niro — kol režisierius su juo dirbo — aktorius buvo savo karjeros aukštumoj.
Labai geras filmas, paliko neisdildoma ispudi...Kazkaip daug kam is mano pazystamu nepatiko todel kad nesuprato, na bet nelabai matau ko cia galima nesuprasti (zinoma apie smulkmenas nekalbu)...Kaip bebutu puikus filmas ...Mindfuck man megstamiausias zanras...
Žiūrėjau kino teatre ir labai likau patenkinta, nebuvo gaila sumokėtų pinigų.
Turiu knygą, kurią dabar būtų visai nejauku skaityti, nes nebeliko jokio įdomumo. Nes filmo pabaiga tai tokia . Bet kada nors reiks ir šitą perskaityt.
Ir šiaip, kadangi, Leo yra vienas iš mėgstamiausių mano aktorių, tai šitas vaidmuo jam kaip ir prilipo. Daug nesiplėsiu, trumpai ir aiškiai pasakysiu, kad šitas filmas buvo geeeras ir man labai patiko
____________________
Mano smegenys nėra erogeninė zona, taip kad prašyčiau man jų nepist.
2010 m. spalio 12 d. 15:41:54
nemanau kad sis filmas padaro kokia revoliucija kine, nieko tokio neiprasto ir super ispudingo cia nera.
apie ta jusu mindfaka, hmm isesmes jis prasideda tada kai jis patenka i svituri, o tai paskutinios 5-10filmo minutes. o atsiranda jis del to kad ispradziu mes marsalo pusei, ir lyg tai tikimes kad toj daktarai prades sukt mums prota, tam kad pripazint mus lygoniais, ir istikruju pradeda, ir mes net sugebam sudvejot, na bet tas dvejojimas trunka neilgai, ir mes lyg tai pripazistam, jo mes nuzudem zmona.
is esmes musu marsalas tarsi to 167-o lygonio isikunijimas, o pats marsalas vaidina marsala, na ir gaudo pats save nesugebant atskirt kur yra tiesa, arba teisiog pabegant nuo realybes
o del knygos, neabejoju kad ji turetu buti idomi, bet siaip nesigauna (paprastai) man skaityti po filmu.
____________________
su kvailiais nesigyncioju. virtualiai jusu, epas (╮°-°)╮ ┳━━┳ (╯°□°)╯ ┻━━┻
2010 m. rugpjūčio 20 d. 16:14:35
2010 m. rugpjūčio 20 d. 15:57:21
kur jus ten miondfucka randat tam Shutter Island? viskas gale labai aiskiai issirisa
Exactly.
Aš ir stebiuos iš kur ta mada kiekvieną a la "sudėtingesnį" filmą mindfuck'u vadinti.
____________________
...you’re the same kind of bad as me...
2010 m. rugpjūčio 20 d. 15:54:59
____________________
...you’re the same kind of bad as me...
2010 m. rugpjūčio 20 d. 15:52:17
2010 m. rugpjūčio 20 d. 15:49:49
Abu filmai savotiški mindfuck'ai. Na, man kaip vat būtent tokių filmų mėgėjui, bet koks mindfuck'as sukelia teigiamas emocijas, nuo kurių dar ilgai nepabėgsi.
2010 m. rugpjūčio 20 d. 15:45:26
O Shutter Island man patiko labiau nei Inception.
____________________
...you’re the same kind of bad as me...
2010 m. rugpjūčio 20 d. 15:43:43
2010 m. rugpjūčio 20 d. 15:33:50
____________________
...you’re the same kind of bad as me...
2010 m. rugpjūčio 20 d. 12:14:26
2010 m. rugpjūčio 16 d. 21:47:20
____________________
what would i want? sky
2010 m. birželio 18 d. 11:50:50
2010 m. birželio 4 d. 19:48:59
Scorsese gan keistas režisierius. Jis toks... balansuojantis tarp Holivudo standartų ir tokios kūrybos, kuri griauna klasikinio kino pasakojimo struktūrą. Žodžiu. Hm.
Ne itin vykęs reikalas yra norėti palyginti Scorsese's „Shutter Island“ su romanu (ne, neskaičiau, ir planuose to nėra), nes čia vienas iš tų atvejų, kai filmas pretenduoja į savarankišką kūrinį ir režisierius atlieka uzurpatoriaus vaidmenį (bent iš dalies) rašytojo atžvilgiu. Na, čia kaip su tais pačiais „Godfather“ ar „Clockwork Orange“, ar tai „Stalker“, „Space Odyssey“ ir panašiai.
O filmo žiūrėjimas visai vežė. Visų pirma, ir gal labiausiai — dėl paties „sukirpimo“ — ištisinė klasikinės kino istorijos retrospektyva. Rebecca'iškos uolos ir Dr. Kaligario kabinetas, ir Shock Corridor, ir Le Bonheur'iška geltona suknelė su reklaminiu-šeimynišku idealizmu, ir tas pats Shining'as ir t.t.
Taip pat pukiai sustyguotas operatoriaus darbas. Nežinau, ar čia Scorsese's (reikia įtarti, kad taip) smulkmeniškumas, bet visos uždaros, vietomis kraupiai klaustrofobiškos, užpildytos-išpildytos erdvės be galo gerai žiūris (o nieko nėra blogiau, nei nežinoti, į kurį ekrano kampą pažiūrėti, nes viskas perspausta ir sumalta).
To, jog filmas ne tik rodė, bet ir sakė (šiuo atveju, tiesa, nežinau, ar tokia buvo ir knygos pagrindinė iškelta idėja), turbūt minėti nereikia.
Ir aktoriai, žinoma. Di Caprio — aktorius neblogas, bet vėlgi sakyčiau, kad čia nemažas Scorsese's indėlis. Panašiai, kaip su De Niro — kol režisierius su juo dirbo — aktorius buvo savo karjeros aukštumoj.
2010 m. birželio 4 d. 18:22:59
Matyt žmogus pavargo nuo vis mindfucko ir užsikabino už pirmo pasitaikiusio paaiškinimo ir toliau į viską žiūrėjo per tą prizmę
____________________
The Riddle Wants To Be...
2010 m. birželio 4 d. 16:08:26
2010 m. birželio 4 d. 14:56:02
2010 m. birželio 4 d. 12:23:00
Vertinu 9/10, kai perskaitysiu knygą galbūt bus ir 10 ;]
Kazas> į paskutines 20 minučių filmo reikia labai atkreipti dėmesį ir gerai įsiklausyti, nes dialogai labai daug ką pasako.
2010 m. birželio 4 d. 02:02:08
____________________
The Riddle Wants To Be...
2010 m. birželio 4 d. 00:58:46
____________________
Nurimo vėjas, nurimo vėjas. Nutilo miškas, nutilo kalnai.
2010 m. birželio 3 d. 22:32:10
Turiu knygą, kurią dabar būtų visai nejauku skaityti, nes nebeliko jokio įdomumo. Nes filmo pabaiga tai tokia
Ir šiaip, kadangi, Leo yra vienas iš mėgstamiausių mano aktorių, tai šitas vaidmuo jam kaip ir prilipo. Daug nesiplėsiu, trumpai ir aiškiai pasakysiu, kad šitas filmas buvo geeeras ir man labai patiko
____________________
Mano smegenys nėra erogeninė zona, taip kad prašyčiau man jų nepist.