Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Fotografija.
Fotografija.
|
Kiekvienąkart, vos pažvelgus į gelsvai nublukusią nuo laiko fotografiją, per kūną dygliais nubėgdavo sotus šiurpulys. Sėdėdavau valandų valandas, šlaunimis patylomis nutįsdavo vakaro šešėliai, gaurais išlindę iš palangės krašto, motina kviesdavo vakarienės. Tylomis atsisėsdavau, aliuminiu šaukštu pakabindavau bulvių košės, jusdavau tėvo šnopavimą visai čia pat. Motina negrabiais judesiais laužydavo duoną, į ją žiūrėdama lyg į fotografiją savos vaikystės, kuomet teko pabėgti. - Šįkart pakaks, labai prašau. Pasisukau į motinos pusę. Jos veidu tekėjo ašaros. Nieko nejutau, tik nustebimą, kuris lyg dygliuotas padaras perbrido mano pilvą. - Kas tau? - paklausiau. Vos vos girdimai, lyg bijodamas, kad tėvas išgirs, nors nebijojau. Nuo 12 metų. Ji nieko neatsakė. Žiūrėjo į tėvą, vėliau pakilo, paėmė į rankas prikaistuvį, įžiebė ugnį. - Tavo fotografija. Sakyk, iš kur ją gavai? Kažkas peiliu atriekė didžiulį gabalą švininės tylos. Duonos trupiniai pabiro ant medinės aslos. - Tylėsi? Jaučiausi išduotas. - Atsakyk tėvui, Juri. - motina neatsisuko. Pasaulis už medinių langų grotų atrodė lyg tiršta, garuojanti lavos masė. Išėjau į kiemą, atsisėdau ant akmens. Paskui mane atsekė katė, kątik pagimdžiusi tris mažyčius, aklus katinukus. Iš būdos namo tarpuvartėje į mus žvelgė atšiaurus šuns snukis. Tą fotografija, kuri tapo populiari mūsų šeimos lūpose šiądien, radau tarp motinos daiktų. Mačiau ją ir ankščiau, tačiau nieko nesupratau. Sutikau jį, kalbėjomės. Motina žinojo, kad man tai svarbu. Šnekėjomės tuomet tarpuvartėje, nežinojau, teks išeiti, ar pasilikti. Likau. Grįžau vidun. Įsijungiau radijo tašką, iš stalčiaus išsiėmiau gelsvą nuotrauką. Iš jos į mane pažvelgė jaunas vyriškis, augalotais pečiais ir šveliom akim, grakščia antakių linija. ... - Tėvas mane, jog sudegino viską. - staiga išgirdau motiną tariant. Po pusryčių mudvi skalbėme patalynę sodo gale, kur niekas mums netrukdė, kur vėjai blaškėsi laisviau, kur baltos paklodės supdavosi lyg vėjavaikės vėjyje ir lėkdavo paskui savas svajones už daubos ir dviejų kalnelių miško paunksmėje. Čia ir mūsų su motina pokalbiai būdavo artimesni. - Man nesvarbu. Aš nesigailiu nieko, mama, girdi? Nieko. Tiesiog noriu prisiminti, kas aš buvau. - šiek tiek širstelėjau. Neieškojau to, ką radau tarp motinos daiktų, tiesiog atsitiko taip. O dabar ir vėl turime prisiminti praeitį. Dažnai galvoju, jog tėvas joje ir pasiliko, o motina, įsipynusi savo svajonėse nebežino, ar viską suvokia pažodžiui, ką jai gyvenimas byloja. Tąkart, kuomet tėvas mane užtiko besipjaustantį šlaunis, primušė taip, jog nejaučiau, iš kur teka kraujas iki pačių kojų pirštų galiukų. Tačiau man palengvėjo. Buvau dėkingas. O motina nežinojo, kaip elgtis. Pastovėjo tarpduryje, beprasmiškai raudojo, aš gulėjau ir tylėjau. Galėjo atnešti šilto, drungno vandens žaizdoms nuplauti. Tėvas sukniubo šalimais manęs ir tylėjo, kaip ir aš. Paskui atsistojo, atnešė vandens. Atsigėriau. Palengvėjo. O po to sekė du metai tylos. Šilkinės suknelės, kur jūs? kur jūs esate, lyg paukščiai, besisupę ant šakų mano svajonėse...? Nuskridote, į šiltus kraštus, į šiltus, kur lapijoje galite pasislėpti ir nebijoti. Kur jūs, bateliai, puskojinaitės, akių šešėliai...? Krosnies ugnyje išnykote, į dulkes pavirtote, kaip ir mano svajonės, kaip ir mano vaikystės žaislai su ramunių žiedlapiais. Nedrįsau, bijojau, nenorėjau išeiti. Neturėjau kur, lengviausia ištarti. Motinos glėbyje aprimdavau. Man augo plaukai. Ėjau į aštuntąją klasę. Mokyklos parodai atnešiau šeimos fotografiją. Motina nurausvintais skruostikauliais, lyg miestietė, įsitaisiusi po elegantišku skėtuku ir sėstelėjusi į krėslą, parankėn įkibusi tėvo pašonen, lyg puošmena tarp riestų, šiurkščių ūsų ir pilko švarko atlapų. Lyg pergalės plunksna tėvo rankose, trofėjus. Ir mažas nusmurgęs vaikiūkštis, su berniukiško dydžio batais, su berniukiškomis trumpikėmis ir pirštų galiukais, su minkštomis lūpomis ir švelniaias veido bruožais. Lyg šermukšnis nuraudęs. Pasilikau. Neišėjau, nors aš nebesu aš. Po dviejų metų griausmingos tylos, nuėjau pas tėvą, parklupau ir ištariau viena, nors troškau kita: - bus taip, kaip prasidėjo. Taip, tėve, aš nie Dievas, kad keisčiau jo kūrinius. Tėvas sunaikino viską, kas buvo iki to įvykio, kai aptiko mane besipjaustančią genitalijas. Teturiu tik šią fotografiją, berniuko ilgais plaukais, motinos iš dešinės, tėvo iš kairės. O mes gyvename dviese, ša...tyliau, spurdėk tyliau, kad niekad, girdi, niekad niekas tavęs neišgirstų... Veidrodėlį paslėpiau po medinės aslos lenta. |
 2009 m. kovo 31 d. |
|
2010 m. kovo 7 d. 2010 m. sausio 12 d. 2009 m. lapkričio 26 d. |
Komentarai (2)
Copyright 2001-2026 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
| Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
| Sahja |  Būkit laimingiKardiofonas |
||||
| Alvydas1 |  Weekend LoveGolden Earring |
||||
| einaras13 |  EnnioAnge Nuostabus tribute\'as Ennio Morriconei |
||||
| Very_crazy_enough |  LazyX-Press 2 |
Artimiausi įvykiai
Kas vyksta?
Alvydas1
mėgsta
Shakira dainą
Dare (La La La)
Sahja pakomentavo Kokią dainą klausote šiuo metu?
Very_crazy_enough mėgsta Nile
Very_crazy_enough sukūrė naują dienoraštį Rick Astley - Hold Me In Your Arms
einaras13 mėgsta Lunatic Soul dainą Mind Obcured, Heart Eclipsed
Rolandas77 mėgsta The Underground Youth
Rolandas77 mėgsta Būkit laimingi
4Blackberry mėgsta Ennio
4Blackberry mėgsta Būkit laimingi
4Blackberry mėgsta Weekend Love
Sahja pakomentavo Kokią dainą klausote šiuo metu?
Very_crazy_enough mėgsta Nile
Very_crazy_enough sukūrė naują dienoraštį Rick Astley - Hold Me In Your Arms
einaras13 mėgsta Lunatic Soul dainą Mind Obcured, Heart Eclipsed
Rolandas77 mėgsta The Underground Youth
Rolandas77 mėgsta Būkit laimingi
4Blackberry mėgsta Ennio
4Blackberry mėgsta Būkit laimingi
4Blackberry mėgsta Weekend Love
Pokalbių dėžutė
00:22 -
Very_crazy_enough
Tomas Sinickis socialiniuose tinkluose pareiškė, kad naujajame „Nacionaliniame stadione pirmas renginys bus Eurovizija 2027“.
08:02 -
Very_crazy_enough
Klaus Nomi ir Ozo miesto Tin Woodman hibridas laimejo... kelialapi i europos aukstybes! 
14:33 -
Very_crazy_enough
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
14:18 -
Very_crazy_enough
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal
14:17 -
Very_crazy_enough
Daina Jei esi geras leopoldas.
Lietus basas per žemę nubėgo,
Klevams per pečius tapšnojo delnais.
Jei diena giedra – gera ir miela,
O kai atvirkščiai – liūdna pasidaro visai.
Girdis, kaip skamba aukštai danguje
Saulės spindulių stygos šviesios.
Jei esi g
Lietus basas per žemę nubėgo,
Klevams per pečius tapšnojo delnais.
Jei diena giedra – gera ir miela,
O kai atvirkščiai – liūdna pasidaro visai.
Girdis, kaip skamba aukštai danguje
Saulės spindulių stygos šviesios.
Jei esi g
06:52 -
Very_crazy_enough
lietuviskais zodziais grodavau... Moralas: negalima vokt nei stambiu nei smulkiu dalyku.
06:51 -
Very_crazy_enough
tokį smulkų, drebantį žmogelį:– Na, o tu kokio masto nusikaltėlis? Ką stambaus prasukai?Žmogelis nuryja seilę ir taria:– Aš naktį ežere su tinklais dvi lydekas sugavau... Ketvirtasis:
- O as RUKI VVERH daina A GDE ZE VY DEVCHONKI kaimu vestuvese su lietuv
- O as RUKI VVERH daina A GDE ZE VY DEVCHONKI kaimu vestuvese su lietuv
06:50 -
Very_crazy_enough
Anigdots. Aš esu programišius. Įsilaužiau į Pentagono serverius, nukopijavau slaptus failus. Valstybės saugumo grėsmė!Antrasis atsiremia į sieną:– Aš – tarptautinis ginklų prekeivis. Aprūpindavau ištisas armijas. Pasaulinis mastas!Atsisuka abu į trečiąjį,
07:15 -
Very_crazy_enough
Erotomanas: Sto pensando a noi
Patrakus senute: Can't stop thinking of you
Eros: ono umana situazioni
Patrakus: They're just human contradictions (R.I.P.)
Patrakus senute: Can't stop thinking of you
Eros: ono umana situazioni
Patrakus: They're just human contradictions (R.I.P.)
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 1
Neregistruotų vartotojų: 2142
Iš viso užsiregistravę: 73763
Naujausias narys: speedxxl
Šiandien apsilankė: 131245
2009 m. kovo 31 d. 23:57:00
Nors aš dažniausiai už detalizmą, tačiau šiuo konkrečiu atveju, jie 'nepelnytai' apkrauna kūrinį.
O šiaip, yra neblogų vietų.
Gal ši labiausiai gyva:
"O po to sekė du metai tylos. Šilkinės suknelės, kur jūs? kur jūs esate, lyg paukščiai, besisupę ant šakų mano svajonėse...? Nuskridote, į šiltus kraštus, į šiltus, kur lapijoje galite pasislėpti ir nebijoti".
____________________
. tamsos ir šviesos kamasutra .
2009 m. kovo 31 d. 21:50:09
Gerai, gražu, sėkmės.