
Didžiulė reklama "PASIRŪPINK SAVO MAMA". Siaubas kažkoks. Dar ta musė skraidžiojanti aplink.... O šiaip tai šiandien viena iš tų dienų, kai visą dieną praguliu lovoje, atsikeldama tik pavalgyti ir patys žinot kur nueiti. Ir dar šiaip pasisukioti aplink, kad kiti žmonės suprastų, jog aš dar nepadvėsiau (atsiprašau už tokį grubų žodį, bet jis dabar yra pats tinkamiausias). Taip ir būna. Guliu lovoje ir spoksau praktiškai į vieną tašką, mąstydama. Aišku niekas to nesupranta, bet kai būni tokios būsenos, tau visiškai tas pats, supras tave kas nors ar ne. Ir taip iki tol kol apima miegas. Bet net nereikia keltis persirengti pižamos. Visąlaik buvai su ja! Juokingiausia, kad visiems atrodo jog tas gulėjimas turėtų būti nepakeliamas, o tos valandos man prabėga kaip minutės. Ir žinau jog jei kas nors man pasakytų, kad tai yra beprasmis laiko švaistymas ir lieptų ką nors eiti dirbti, pradėčiau rėkti taip, kad tas kuris man tai sakė, kuo greičiau neštų kudašių. Tas ar ta, palaikytų mane beprote. Bet žinot? Tai man ne įžeidimas. Jau seniai žinau kas esu ir kodėl tokia esu. Velniop.
Atsiprašau... Nestabili būsena. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2012 m. rugpjūčio 19 d. 20:31:47
Ar aš sakiau, kad mąstau apie tai koks man neteisingas gyvenimas? Deja. O jei žmogus ir mąsto koks gyvenimas jam neteisingas, manai tas žmogus jau yra "depresovščikas"? Nebūtinai.
2012 m. rugpjūčio 18 d. 16:36:26
Jo, guli lovoj su pižama ir mąstai apie tai, koks tau neteisingas gyvenimas
. Depresovščikė visiška
.
2012 m. rugpjūčio 18 d. 14:48:30
Mielas Amen, dėkoju už komentarą, bet aš nesu "depresovščikė".
2012 m. rugpjūčio 17 d. 19:12:22
Dar viena depresovščikė
.
2012 m. rugpjūčio 17 d. 16:06:50
Man irgi taip būna. Turi per tai pereiti. Kai kuriems tenka viską išgyventi giliau, patirti daugiau liūdesio, skausmo ir nevilties, bet nuo to tampi tik stipresnis. Kai viskas bus tau už nugaros, džiaugsiesi, kad tai buvo, nes būsi pranašesnė
.
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates