Fuck it.

 Didžiulė reklama "PASIRŪPINK SAVO MAMA". Siaubas kažkoks. Dar ta musė skraidžiojanti aplink.... O šiaip tai šiandien viena iš tų dienų, kai visą dieną praguliu lovoje, atsikeldama tik pavalgyti ir patys žinot kur nueiti. Ir dar šiaip pasisukioti aplink, kad kiti žmonės suprastų, jog aš dar nepadvėsiau (atsiprašau už tokį grubų žodį, bet jis dabar yra pats tinkamiausias). Taip ir būna. Guliu lovoje ir spoksau praktiškai į vieną tašką, mąstydama. Aišku niekas to nesupranta, bet kai būni tokios būsenos, tau visiškai tas pats, supras tave kas nors ar ne. Ir taip iki tol kol apima miegas. Bet net nereikia keltis persirengti pižamos. Visąlaik buvai su ja! Juokingiausia, kad visiems atrodo jog tas gulėjimas turėtų būti nepakeliamas, o tos valandos man prabėga kaip minutės. Ir žinau jog jei kas nors man pasakytų, kad tai yra beprasmis laiko švaistymas ir lieptų ką nors eiti dirbti, pradėčiau rėkti taip, kad tas kuris man tai sakė, kuo greičiau neštų kudašių. Tas ar ta, palaikytų mane beprote. Bet žinot? Tai man ne įžeidimas. Jau seniai žinau kas esu ir kodėl tokia esu. Velniop.

 Atsiprašau... Nestabili būsena.