
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Nu va atėjo nykokas spalis. Bet aš ne apie tai. Spalio 7, šeštadienis. Mintis buvo brandinta ilgokai, jau kokius 2 metus negaudžiau su spiningu. Pasiimu Nyrok-41 ir jau vietoj prie ežero. Nusprendziau pasiirt kokius 2 km, į tokią gerą įlanką, kurioje gausu žuveliokų visokių. Pakeliui besiiriant aišku neiškenčiau, susidedu spiningą, blizgę ir imu mėtyt palei krantą. Kaip nutinka nesklandumų žūklėj, taip ir šįkart, na pagailėjau babkių geram valam, nupirkau 0,2 mm korėjiečių ar ten kitaicų gamybos. Tad va po kokių 6 metimų valas užvynioja už žiedo, rezultatas toks - gerų gera blizgė su valu lekia sau į vandenį ir ate.. Ech, nieko plaukiu į tą svajotą įlankėlę.. beplaukiant aplanko nostalgija, tos paežerės sodybos, su tiltais, tilteliais. Beržai jau alsuoja rudeniu.. Ančių būriai, susirinkęs koks 100 maitinasi, ruošiasi tam lemtingui skrydžiui.. Taip smagiai jos man palaiko kompaniją. Stebiuosi dar pamatęs porą kormoranų, lyg jau ir spalis. Vargais negalais pasiekiu įlanką, tolumoj vandens motociklas nulekia hmm šiurpu pasidaro kad manęs su ta valtele nesumėtytų. Stebiuos kiek, vasaros pramogos ir spalį tęsias. Priplaukiu prie kranto persitvarkyt meškerės, ant suoliuko pamatau Utenos alaus butelį, ach taip troškulys apėmė, toks geras dalykas.. Tik bėda kad tądien kaip reta sau daviau blaivumo įžadus, tad tik svajonėse gurkšnis alaus. Ir saulutė pasirodo, ne taip jau nyki diena, tik vėjas stiprokas. Išplaukiu gaudyt lydžių, kaip toj pasakoj lydekai paliekus man panorėjus. A anapus krante vaikiokai miestelėnai kažką intensyviai gaudo, gal ką ir pagauna, visą mano žūklę ten prasidėjo. Na tik smagiau, kad kažkas tuo susidomėjęs! Bet Įlankoje kažkaip ramu, neišsiduoda tos lydekos.. Pametant kokį 20 metimų vėl toks pats bajeris kaip pirmą kartą, susipindamas valas išspjovė guminuką sau.. Bl.. Sau tariau, supratau paėmiau vobleriuką 10 cm, kuris lengvesnis, kad vėl tokių bajerių tas svoris nekeltų, ir netrūkinėtų lievas valas. Taip lėtai iriuos palei krantą ir žaidžiu, tai visai palei krantą, tai kiek gilėliau svaidau vobleriuką kokį 20 metrų nuo valties. Nieko.. Tik pirmą kartą išgirdau lydekos pliaukštelėjimą prie žuvelių būrio, padarau kokius 10 metimų į tą vietą, bet nieko. Visgi pagalvojau reikėjo skritulius paimt,nors jie mane jau senai buvo užknisę nei ramiai pamėtysi spiningą nei skritulių sužiūrėsi nuo neįmamų lydekiokų. Priplaukiu prie žolių sąnašo koks 2 metrai nuo kranto ir ką jūs manot. Ogi taip tirštai kaip kokiu nerštu kuojų mailius, nors visur kitur ligi to nė gyvos dvasios nebuvo. jo plaukioja tas tiršius šimtais, patikėkit, įdomu... Susidomėjau, tik tai po jų 100 graminių kuojų, raudžių ir karšiokų būrys !!! Ne, karšiokų po 200 gramų !!! ŠIMTAIS !!! Va čia tai gamtos stebuklas ir plaukioja tik 0,5-1 metrų gylyje nors susemk. Nu tikriausiai būriuojasi į gilumą trauktis atšąlant. Taip kažkada tokį reginį tuo pat laiku esu matęs prieš kelis metus. Neiškenčiau, pagriebė azartas, išsitraukiu mobilų, sakau nufotkinsiu, ale joms tas bajeris patiko, aš ramus, nedarau jokių judesių, tik mobilų virš vandens pakabinęs, a tas tirštas grožis nu jo kokį 0,5 metro ar net a r č i a u, nors visą tą krųvą susemk!!! Ir nufotkinau, je. Tik gaila kad joms tas pats, nuplaukė į savo neptūno globį, gilyn. Vakarėja, vėsta.. Na jau iriuos namolei, velkiaut dar pabandžiau,ir vėl tos paliktos antelės, tos paprastos paežerės sodybos, paskendusios medžių apklotais ir stačiais Aiseto šlaitais prie Gatakiemio. Tas viskas pasąmonėje lieka, Ir nebūtina kažką ištraukt nes visi tokie vaizdai lieka pasamonėje, svarbu tai ką patiri... OK susitiksim poledinėje žūklėje. linkėjimai Jums visiems.. ![]() |
![]() |
![]() ![]() ![]() |