Regėjau tūkstantį sapnų  mažne
Milijonai šauksmų kamavo mane.
Štai ir dabar žingsnius girdžiu
Traukiančių į gatves ritmu skardžiu.

Ar šiandieną žinias skaitei?
Sako pavojaus neliko visai.
Bet matau, kad tebeplieskia ugnis,
Jau gaisrą ima gaubti naktis.

Žmonių jau per daug
Per gausi žmonija
Ji kelia aibes problemų,
o meilės nėr daug, kad sutikt ją.
Ar nematai,
čia šalis nesklandumų.

Štai pasaulis, jame mes gyvenam, 
O štai rankos, mums duotos nuo seno.
Naudokim jas, mėginkime, nagi,
gyvenimui pritaikykime šitą žemę.

Ak Supermene, kur tu esi?
Kai viskas kažkodėl eina blogyn.
Plieno žmonėms, valdžios vyrukams
valdyt padėtį vis labiau striuka.

Laikas pats tas
Ir vieta tinkama
Su viltim ateitin žiūrim
Bet meilės nėr daug, kad skleist ją.
Sakyk, kodėl šalis vienų nesklandumų

Štai pasaulis, jame mes gyvenam, 
O štai rankos, mums duotos nuo seno.
Naudokim jas, mėginkime, nagi,
gyvenimui pritaikykime šitą žemę.

Atsimenu, seniai seniai –
Saulė dangum ridinėjos,
žvaigždės žibėjo nakty
ir šviesa jų ryški,
o tavo juokas skardeno,
kuomet spaudžiau glėby.
Tai buvo seniai...

Nesiruošiu grįžt šiąnakt namo.
Mano karta įves čia tvarkos.
Mes ne tokie, nedalinsime pažadų,
kurie įvykdyti, žinom, nebus.

Žmonių jau per daug
Per gausi žmonija
Ji kelia aibes problemų,
o meilės nėr daug, kad sutikt ją.
Ar nematai,
čia šalis nesklandumų.

Štai pasaulis, jame mes gyvenam, 
O štai rankos, mums duotos nuo seno.
Naudokim jas, mėginkime, nagi,
lai kovos verta būna ši žemė.

Štai pasaulis, jame mes gyvenam, 
Ir šitie vardai mums duoti nuo seno.
Nenusileiskim, parodykim, nagi,
Kurlink  mūsų gyvenimai teka.