
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Nubundi ryte, užtildai žadintuvą ir sėdėdama ant lovos krašto atsidūsti - viduje taip tuščia. Laikas bėga greičiau, o gal tiesiog aš paskui jį nespėju, vis dar viena koja esu sapne. Atrodo, kad jame ir turėčiau pasilikti, nes sąmonės pasaulis man toks svetimas šiandien. Turėjau likti giliame dubenyje, klampioje sapno masėje. Nieko nesuprantu ir menkai girdžiu save. Mane purto šaltis, akys limpa tarsi norėdamos paslėpti nuo manęs tikrovę ir paskandinti giliai. Mintyse vien tik miegas ir jo ramybė, tikrai ne makroekonomika. Jau guliu lovoje ir abejoju, kad užmigsiu. Regiu tik paskutines sąmonės gijas prieš miegą. Kaip viskas apsiverčia, kaip visa tai mane naikina. Atrodo noriu nieko nedaryti, nieko niekam nesakyti, kad tai neiššauktų ko, noriu tiesiog linksėti galva ir būti rami, nebenooooriu, kad būtų kitaip. Noriu vienatvės, neiti į paskaitas, tiesiog gulėti ir žiūrėti į lubas, jaučiuosi taip giliai vėl nuskendusi kažkur, iš ko man pačiai reikia išsigelbėti. Nėra pavasario. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |