
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Kai kažkada juokais sakiau Rasai, kad man nepatinka mano skonis, aš nejuokavau. Dabar ėmiau analizuoti savo mintis. Kaip sakoma minčių kontrolė - pats sunkiausias darbas, o aš jo ėmiausi. Ėmiau mąstyti, ką mąstau, kaip mąstau. Buvau, esu sutvertas kaip žmogus, kuris per daug gilinasi. Įvykus įvykiui apie jį galvoju valandų valandas, apmąstau visas detales, visas galimybes, veiksmus, žodžius. Esu analizatorius, kas jau seniai gąsdino mamą, kuri sakė/sako, kad tai karališkas kelias į beprotybę. Tai tiesa. Mano mąstymas labai remiasi savęs naikinimo mechanizmu, jis ieško to, ko nėra, kuria tai pagal blogio principą, sukuria iš nieko dideles dilemas, mano galvos skausmą. Tačiau nusprendžiau, kad gana. Nebetoleruosiu šito, imsiu valdyti savo mintis. Galvoje tuomet ima virti ginčai. Iš pasąmonės veržiasi mintys, kurioms duodama aiški argumentacija, tada kaip pasiutę šunys tos nesąmonės inkšdamos uždaromos į narvą, kaip ant ugnies užpilama daug vandens ir iš pelenų ima augti žalias daigas. Be proto sunku. Savęs valgyti nenoriu. Tas skonis toks neįprastas, kai kąsnis nusirita į skrandį, tai kaip akmuo kristų į minkštą vandenį, sukeldamas bangą neaiškių emocijų, reakcijų. Tada ima pykinti nuo tokios organizmo reakcijos ir pasigaili, kad eilinį kartą paragavai savęs, to, ko neverta niekada ragauti. Tačiau nutariau sėsti prie stalo ir imti valgyti, kol priprasiu prie to skonio, kol imsiu save virškinti giliai viduje kaip tai, kas gera, o ne tai, nuo ko tau darosi bloga. Jaučiu, kad turiu tai padaryti dėl savęs, man to reikia. Taip ir bus. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2011 m. sausio 5 d. 22:29:39
2011 m. sausio 5 d. 12:15:28
____________________
mental reason.
2011 m. sausio 4 d. 23:36:24
Tiesiog vienąkart suprasi, jog tobulinti save, net menko triuko ivaldymas ir paties savęs pranokimas yra gerokai šauniau. Ir ragauti net nebereiks, nes na tai kaip virti sriubą, nesuprantu tokių užbaigtų patiekalų kokiu nori būti tu.
Ir pamiršk visus reikia. Viską iškreipė kvaili žmonės. Pasaulis niekad nesibaigia. Bent žingsnį i visas kryptis, ir tavo skonis vis gerės : ]]]