Some call me SATAN others have me GOD
some name me NEMO...I am unborn.
Some speak of me in anagrams,
some grieve upon my wrath...
the ones who give me service
I grant my scorn.
My words are
'Too late', 'Never', 'Impossible', and 'Gone';
my home is in the sunset and the dawn.
My Name is locked in silence,
sometimes it's whispered out of spite.
All gates are locked,
all doors are barred and bolted,
there is no place for flight.
Will you not come to me
and love me for one more night?
Some see me shining, others have me dull;
gun-metal and cut diamond -I am ALL.
Some swear they see me weeping
in the poppy-fields of France...
in the tumbling of the dice see them fall!
Some laugh and see me laughing
down the corridors of power:
some see my sign on Caesar and his pall.
My face is robed in darkness,
sometimes you glimpse me in the shade,
All friends have gone,
all calls are weak and wasted,
there is no more to say.
Will you not crawl to me
and love me for one more day?
Some wish me empty, others will me full,
some crave of me infinity - I am NONE.
Some look for me in symbols,
some trace my line in stars,
some count my ways in numbers:
I am No One.
Some chronicle my movements,
my colours and my clothes,
some trace the work in progress
- it is done.
My soul is cast in crystal
yet unrevealed beneath the knife.
All wells are dry, all bread is masked in fungus
and now disease is rife.
Will you not run from this
and love me for one more life?
[Magog (in Bromine Chambers)]
In Bromine Chambers
there can be no mercy,
no bitter flagellation for your sins;
no forgiveness and no sackcloth
can cease the dance
of ashes on the wind.
Too late now for a wish
to change all wishing;
too late to change, to breathe, to grow.
Too late to smother out the tell-tale footprints
which mark your passage through the greying snow.
Pasileidau In Camera CD šįvakar. In Camera man labai brangus albumas, nes jis turi dvi dainas, iš kurių vieną aš laikau viena geriausių visų laikų lyrikų (The Comet, The Course, The Tail), ir kitą, kuri yra viena unikaliausių, efektyviausių visų laikų muzikų (Gog). Aš nežinau, kiek kartu esu Gog girdėjęs gyvenime, bet kaskart... pakartoju, KIEKVIENĄ MIELĄ KARTĄ mane jos visa skrodžianti, baugi, apokaliptinė atmosfera mane nutrenkia. Muzikinė aranžuotė ir Hammill'io vokalo atlikimas visiškai genialūs šios kompozicijos elementai. Beveik neabejoju, jog Gog yra mano mėgstamiausia PH daina iš muzikinės perspektyvos ir viena mano mėgstamiausių dainų apskritai. Duočiau 17 milijonų balų, bet tenka sulįsti į dešimtbalės sistemos suvaržymą.
Vienintelis apmaudas yra dėl to, jog Gog yra neatsiejama nuo Magog, o vat Magog kiek per ambicingas Hammill'io eksperimentas ir priežastis, kodėl In Camera tikriausiai nėra geriausias PH albumas. Jei tas abstraktus post-apokalipsinis muzikavaizdis truktų kokią minutę po Gog pabaigos, nepykčiau, bet beveik 10 minučių to Hado tyrinėjimo man per daug.
Didinga, epiška, fantastiška. Taip, virtuoziškas ir gigantiškas kūrinys. Ypač gerai VdGG jis tinka, kokie I dalies - Gog koncertiniai atlikimai geri. Va čia tas, kuris man labai, LABAI patinka:
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
Man reiktų kažkada pradėt santykius su Wings. Visuomet Wings turėjau omeny kaip mane labiau dominantį projektą negu patys bitlai, bet vis kažkur kitur dėmesys nukrypsta. Bet neabejoju, jog Wings kataloge rasčiau nemažai ką sau artimo.
Kažin ar uždėjus šauktuką pavadinime pasitaisytų. Nes šauktukas ir turėtų būti pagal viską. O gal jis buvo išimtas su priežastim... Hm, įdomus mistinis detektyvas.
Šitas yra labai geras, made my day Įdomu tai, kad tikroje albumo nuorodoje yra brūkšnelis prieš "Help". Toks jausmas, kad kažkas bandė taisyti šitą situaciją ir nesugalvojo nieko geriau kaip įterpti brūkšniuką Arba labai keistas netyčiukas.
2025 m. spalio 18 d. 19:29:27
Pasileidau In Camera CD šįvakar. In Camera man labai brangus albumas, nes jis turi dvi dainas, iš kurių vieną aš laikau viena geriausių visų laikų lyrikų (The Comet, The Course, The Tail), ir kitą, kuri yra viena unikaliausių, efektyviausių visų laikų muzikų (Gog). Aš nežinau, kiek kartu esu Gog girdėjęs gyvenime, bet kaskart... pakartoju, KIEKVIENĄ MIELĄ KARTĄ mane jos visa skrodžianti, baugi, apokaliptinė atmosfera mane nutrenkia. Muzikinė aranžuotė ir Hammill'io vokalo atlikimas visiškai genialūs šios kompozicijos elementai. Beveik neabejoju, jog Gog yra mano mėgstamiausia PH daina iš muzikinės perspektyvos ir viena mano mėgstamiausių dainų apskritai. Duočiau 17 milijonų balų, bet tenka sulįsti į dešimtbalės sistemos suvaržymą.
Vienintelis apmaudas yra dėl to, jog Gog yra neatsiejama nuo Magog, o vat Magog kiek per ambicingas Hammill'io eksperimentas ir priežastis, kodėl In Camera tikriausiai nėra geriausias PH albumas. Jei tas abstraktus post-apokalipsinis muzikavaizdis truktų kokią minutę po Gog pabaigos, nepykčiau, bet beveik 10 minučių to Hado tyrinėjimo man per daug.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. kovo 11 d. 19:52:27
Didinga, epiška, fantastiška. Taip, virtuoziškas ir gigantiškas kūrinys. Ypač gerai VdGG jis tinka, kokie I dalies - Gog koncertiniai atlikimai geri. Va čia tas, kuris man labai, LABAI patinka:
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas