Neužsuk čia kelias dienas ir nebesuprasi, kada viskas spėjo taip pasikeisti. Apskritai, kol radau, kur prisijungti... Žodžiu, tobulėjimas visada man buvo ne prie širdies. Jau geriau vaikštinėti po apgriuvusį, suskilinėjusių plytų senamiestį nei po renovuotų, plastikinėmis kaukėmis uždengtų namų.
Kalėdos jau ant nosies galiuko, namai jau iškuopti iki pat pagrindų ir palubių, rankos atsiduoda mandarinais, o mama piktai riaumoja, kad rytoj man teks eiti į parduotuvę parnešti naują partiją tų oranžinių skanuolių. Viskas lyg ir pažada man, jog Kalėdos bus nuostabios, jog viskas bus šaunu. Tačiau aš neesu tokia optimistiška. Visiškai nenoriu tų Kalėdų, nes galiu tiesiog galvą dėti, kad jos kaip ir pernai bus nuvalkiotos it beskonė kramtoma guma ir vienintelė jos paskirtis būti priklijuotai prie kitos stalo pusės. Netikiu, kad Kalėdos dar gali teikti džiaugsmą. Jos tiesiog komercinė išpompuota šventė, pamiršusi tikrąją savo prasmę. Vadinkit mane sumodernintu Grinčiu, bet tokia jau ta realybė mano akimis.
O nuotaikai pakelti ir pasikelti noriu duoti patarimą, kaip greičiau prisilupti bulvių Kūčių vakarienei ar mano taip mėgstamai Baltajai mišrainei:
O kaip gera būdavo vaikystėj, kai su didžiule laime ir baime (o kas jei senis šiemet nespėjo manęs aplankyt?) bėgdavau prie eglutės! Ir kai bėgdavau tėvams rodyti. Ir tas jų susidomėjimas ką gavau . Melas yra gerai. Labai gerai.
____________________
Aš samdau žmones, kad jie mane garbintu. True story.
Čia klausiau muzikos, įeinu į pagrindinį ir mintyse galvoju: kur viskas, kaip dabar gautas žinutes pažiūrėt
Aš irgi pabūsiu savotišku Grinču Nelabai noriu tų švenčių
Kontrastas, bet gal ne toks baisus kaip gali pasirodyti. Aš irgi po savo stogu randu kai kurioms LT pop žvaigždėms vietos. Pvz, turbūt visi čia žino, kad aš esu visai nemenkas Aistės Pilvelytės mėgėjas.
Mano smegenys neregistruoja kai pamatau tokį vaizdą kaip "DjVaids mėgsta Pink Floyd dainą Time", o po apačia "DjVaids mėgsta YVA dainą Vasaros mergaitės" Bet imu pratintis jau.
Parašiau. Prašau, pakvieskit kas nors Pazistu_Mykola pasigrožėt tuo dienoraščiu... bus kaip laiko mašina 10 metų atgal, kai aš bombinau music'ą exceliniais grafikais ir Pazistu_Mykola tik ateidavo pasijuokt iš mano polinkio viskas "užstatistikinti"
Apskritai, senesniais laikais beveik visi kūrėjai pradėdavo su intencija tiesiog dalintis, be jokių monetizacijų. Tik vėliau už tai gavo atlygį. Dabar, deja, viskas korporatyvizuota (jei yra toks žodis), ir sunku pradėti be gero plano nuo pradžių.
Na, skaitoma medija visai kitą auditoriją turi, bet ir palyginti gerokai mažesnė. Tokia jau tinklaraštininkų dalia. Na bet galiausiai, svarbiausia, kad veikla patiktų ir duotų kažko gero bent keliems žmonėms. Ko daugiau ir reikia.
Nebent tai darai kaip saviraiškos būdą neturėdamas noro gauti jokios grąžos. Bet man blog'o formatas mielesnis, aš kai noriu rašau tekstus savo tinkluose ir viskas. Skaitoma medija man visuomet bus pirmiau žiūrimos medijos.
Nu gerai, labiau reiktų kalbėti apie tinklalaidžių kūrimo / žiūrėjimo santykį. Dabar kūrėjų kaip prikakota, o žiūrinčiųjų nors auga, bet kiek vienam kūrėjui tenka žiūrėtojų? Dėl to ta niša man atrodo visai neperspektyvi.
2011 m. gruodžio 23 d. 21:49:45
____________________
Aš samdau žmones, kad jie mane garbintu. True story.
2011 m. gruodžio 23 d. 21:45:04
____________________
Nes gyvenu mėnuly Kur angelai žiūri
2011 m. gruodžio 23 d. 21:20:06
2011 m. gruodžio 23 d. 21:05:10
Aš irgi pabūsiu savotišku Grinču
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas