|
|
|
|
|
Nieko tokio,
Jei tavo rankos ir šaltokos,
Juk esu gyvas,
Nors ir neturiu kur eiti.
Evelina, pabūk su manim.
Su vaistais manęs nepalik.
Naktį, kai tu sėdi
Ir žiūri į mane miegantį,
Žinau, kad verki,
Bet aš nenorėjau to matyti.
Ir jei išeisi,
Aš nežinosiu, ką daryti.
Todėl neišeik...
Nes be tavęs daugiau nieko neturiu.
Evelina, pabūk su manim.
Su vaistais manęs nepalik.
Matau šviesas,
ant mano ekrano šešėlį metančias,
Ir aš nieko prieš
Lopšines iš automatų.
Tačiau, jei tu išeisi,
Aš nežinosiu, ką daryti.
Todėl neišeik...
Nes be tavęs daugiau nieko neturiu.
Evelina, pabūk su manim.
Su vaistais manęs nepalik.
Dar niekada nebuvau taip išsigandęs...
Todėl pabūk su manim, Evelina.
|