
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Klausau The Verve. Jaučiuosi kaip milijonas skirtingų žmonių - taip,kaip jie man sako. Jie man dainuoja ir žinau,kad galiu pasikeisti, kad jaučiuosi kaip išsigimelis,kad nežinau nieko. Ir nebegaliu sulaukti laiko,kai būsiu bendroje maldoje su žmonėmis iš visų kampų kampelių. Gal tada suprasiu,ką noriu pasakyti Dievui. Gal tada galėsiu pagaliau Jam pasakyti viską,ką noriu. Ką jaučiu. Jaučiuosi net uždaryta savo erdvėj,kurios iš tiesų nėra ir niekad nebuvo. galbūt per daug nekenčiu visokių nuprotėjimų, "depresavimų", "liūdesių" ir panašių dalykų,kad galėčiau juos taikyti sau, bet iš kitos pusės peržvelgiant mane - man trūksta oro. Man reikia ko nors netekti tam,kad suprasčiau kokią nenusakytą begalę gerovių turiu. Ne,nereikia prarasti - reikia išmokti tinkamai vertinti. Ne vien "kaip faina". Viskas širdy. Kažkas pasakė,kad man reikia susitaikyti su savimi ir Dievu. Bet aš su juo nesipykau. Tik nemoku su juo kalbėti. Nors noriu, Noriu kalbėt nenuoširdžiai,ne vien per "Tėve Mūsų". Nereikia patarti,kaip tai daryti.Man reikia rasti. O kur viskas paslėpta? ![]() Niūrokas niūdienos peizažas. Tik trumpam,tik trumpam aš taip jaučiuosi.Bet jaučiuosi. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |