Infine. 2012 albumų Top 30.

Ilgai šiemet uždelsiau, kol viską suskaičiavau ir susisteminau, nes išties kokybiškos produkcijos buvo daug kaip niekada. Iš šimtų albumų nuodugniai išanalizuota ir įvertinta daugiau nei 70, o 30 iš jų (kad ir kaip buvo sunku ką nors atmesti, nes buvo išties daug labai apyligių albumų) pateko į trečiąjį mano sudaromą metinį geriausių albumų topą. Žinoma, kaip ir kasmet būta ne tik gerų ir nustebinusių debiutų ar įspūdingų sugrįžimų į sceną, bet ir liūdnų nusivylimų. 3 didžiausi metų nusivylimai bus pateikti prieš geriausiųjų topą. Vertinimas nuo praėjusių metu neitin pasikeitė - atsižvelgiama į vokalą, dainų tekstus, instrumentinę pusę, originalumą, bendrą visumą, dermę. Taip pat vertinta kiekviena daina atskirai. Vienintelė naujovė - už geriausią vokalą, instrumentalą, vaizdo klipą, prasmingiausius tekstus bei didžiausią energiją, ekspresiją penkiems šių nominacijų laimėtojams buvo pridėta po 0.1 balo. Bendras įvertinimas nurodytas prie kiekvieno albumo. Taigi, pradedam.

Metų nusivylimai. TOP 3

3. Aaron Lewis - The Road.

Po puikaus soft rock/country stiliaus EP Town Line lyg ir bandyta eiti panašiu keliu - tos pačios lėtos melodijos, tas pats optimisto, tarytum pasakojančio savo gyvenimo istoriją, įvaizdis, ramus ir ne itin išsiskiriantis vokalas, saldoki tekstai... Bet tai, kas veikė Town Line, šįkart visiškai nepavyko. Nebėra nei to žavinčio nuoširdumo, nei tos empatijos ir aiškiai juntamos meilės gimtinei, šeimai ar kitiems Lewiso apdainuojamiems dalykams. The Road tėra pilkų, jokio išskirtinumo ir šarmo neturinčių country dainų rinkinėlis, kuris gal ir visai tiktų kaip koks muzikinis fonas, bet Aaronas gali kurti ir atlikti dainas geriau ir žymiai įtikinamiau.

2. Flyleaf - New Horizons.

Albumas, tiesiog prikimštas vidutinių dainų, kurios pasimiršta iškart perklausius. Visos vienodai nuobodžios kaip viena. Lyg ir kažkas bandyta, bet rezultatas - visiška komercija. Nei viena daina nė iš tolo neprimena tos originalios, savo veidą ir muzikinę kryptį aiškiai nusistačiusios grupės įvaizdžio, kurį Flyleaf buvo susikūrę tokiais kūriniais kaip "All Around Me", "Treasure" ar "Again". Labai norėtųsi tikėti, kad grupė neužges sulig šia nesėkme ir kitu albumu įrodys, jog šis tebuvo atsitiktinumas. Būtų tikrai gaila, jei tokia perspektyvi grupė tiesiog išnyktų.

1. Serj Tankian - Harakiri.

Po dviejų tiesiog įspūdingų albumų naujausias Serjo darbas neabejotinai buvo tarp labiausiai laukiamų 2012-aisiais. Deja, teko labai nusivilti. Visame albume tėra vos dvi neblogos dainos, bet ir jos nė iš tolo neprilygsta tokiems Serjo kūriniams kaip "Empty Walls", "Left of Center" ar "Gate 21", kurie buvo varomoji Elect the Dead ir Imperfect Harmonies jėga. Juo labiau, ankstesniuose albumuose praktiškai nebūdavo nei vienos nereikalingos ar prastos dainos. Dabar tokių didžioji dauguma. Arba Serjas nežinia kodėl skubėjo išleisti trečiąjį albumą ir todėl jis gavosi toks neišbaigtas, arba (o būtų labai liūdna) ir jis pasuko komercijos keliu, kai kuriama muzika tiesiog praranda veidą.

GERIAUSIŲ ALBUMŲ TOP 30

30. Lana del Rey - Born to Die (JAV), 8.14

Pop Rock/Baroque Pop

Viena tų retų atlikėjų, kuriai pavyko suderinti komerciją ir kokybę. Iš niekur į visas topų ir radijo stočių grojaraščių viršūnes užkopusi Lana del Rey visa tai pasiekė visiškai netradiciniu ir kiek neįprastu pop atlikėjams keliu - atlikdama pakankamai lėtą, kartais depresyvią ir, svarbiausia, prasmingą muziką. Ką ji turi tokio, kas taip žavi tiek populiariosios komercinės, tiek gilesnės ir rimtesnės muzikos mėgėjus? Nuoširdumas? Itin specifinis, žemas vokalo tembras? Meniški video klipai? O gal tiesiog naujovių ir alternatyvos visiems minėtiems radijo stotyse be perstojo grojamiems "šiuolaikinės muzikos hitams" pasiilgę klausytojai? Aišku viena - puikiais tekstais ir originalumu Lana del Rey užsitarnavo vienos geriausių populiariosios muzikos atlikėjų vardą. Ar jai pavyks išlikti aukštumoje ir su vėlesniais darbais, pamatysime. Tobulėti dar taip pat yra kur.

Sėkmingiausios dainos: Video Games, Dark Paradise, Born To Die, Summertime Sadness

29. Dark Princess - The World I've Lost (Rusija) 8.25

Gothic/Alternative Metal

Nors tai jau ketvirtasis Rusijos gotikinio metalo kolektyvo albumas, pažintį su šia grupe pradėjau būtent perklausinėdamas naujausiąjį The World I've Lost, pasirodžiusį praėjus net penkeriems metams po ankstesnio albumo išleidimo. Puikiai skambantis gal ir ne itin stipraus (lyginant su gotikinio metalo grandų kolektyvais), bet ganėtinai įdomaus vokalistės balso ir tiksliai jį atitinkančio instrumentalo derinys sukuria išties labai gerą bendrą vaizdą. Pagrindinė albumo problema - antroji jo dalis (išskyrus "The Temple of Darkness"), kurioje smarkiai padaugėja neišbaigtų ir bendrą vaizdą gadinančių dainų. Jei ne ji ir vietomis kiek erzinanti monotonija, The World I've Lost būtų galėjęs kovoti ir dėl aukštesnių pozicijų.

Sėkmingiausios dainos: Fields of Use, We Cannot Fly So High, The Temple of Darkness

 28. Linkin Park - Living Things (JAV) 8.33

Alternative Rock/ Rap Rock

Feniksas iš pelenų? Galbūt nevisai, bet naujausiu albumu Linkin Park išties vėl priartėjo prie to stiliaus, kuris atnešė jiems šlovę ir pripažinimą - albumų Hybrid Theory bei Meteora ir užnugaryje paliko daugelio nesuprastą grupės pasikeitimą jų darbe A Thousand Suns. Grupės singlas "Burn it Down" vėl priminė tuos senuosius Linkin Park ir visus geriausius jų darbus. Tos pačios puikiai sulipdytos kompozicijos, tie patys agresyvūs intarpai. Gaila tik, kad tokio lygio dainų albume nėra itin daug. Visgi, tai neabejotinas žingsnis į priekį arba, tiksliau, žingsnis link grįžimo į roko viršūnę - ten, kur tokio lygio grupei ir reikėtų būti.

Sėkmingiausios dainos: Burn it Down, Castle of Glass, Powerless, Roads Untraveled

 27. Three Days Grace - Transit of Venus (Kanada) 8.52

Hard Rock/Alternative Metal/Post Grunge

Ilgamečio idėjinio grupės lyderio Adamo Gontierio pasitraukimas iš kolektyvo vos išleidus ketvirtą studijinį albumą daugeliui TDG gerbėjų turbūt sukėlė rimtą šoką. Kiti grupės nariai, tikėtina, irgi nebuvo labai patenkinti tokiu Adamo sprendimu. Visgi, rimčiau įsigilinus į Transit of Venus, galima suprasti ką Gontieris turėjo omenyje teigdamas, jog grupė nuėjo komercijos keliu ir nebekuria tikros muzikos, einančios iš širdies bei įvardindamas, jog visame albume tėra viena ar dvi tikros dainos, o visa kita - komercija. Transit of Venus, kaip ir anksčiau minėtam "The World I've Lost", galima pritaikyti tą patį principą. Puiki pirmoji albumo dalis, kurioje sudėti visi stipriausi ir neabejotinai geriausi kūriniai, pradedant singlu "Chalk Outline ar "The High Road" ir baigiant puikiai suskambusiu Michaelo Jacksono dainos "Give in to me" koveriu. Deja, didesnė dalis kūrinių tikrai primena komercijos vaikymąsi. Panašu, kad tai jau išties nebe ta komanda, kuri pirmaisiais savo studijiniais albumais "rovė stogus". Tik belieka palinkėti TDG sėkmės su Walstu, o Gontieriui - puikios solinės karjeros bei įkvėpimo kurti iš širdies, nesivaikant jokių madų.

Sėkmingiausios dainos: The High Road, Chalk Outline, Sign of the Times, Give in to Me

 26. Marilyn Manson - Born Villain (JAV) 8.55

Industrial/Alternative/Glam Metal

Siaubo karalius, Šėtono garbintojas, nacizmo šalininkas, Kristaus, Dievo ir religijos niekintojas... Ir taip toliau, ir panašiai. Panašūs epitetai, lydintys visą Mansono karjerą, praėjusią vasarą pasireiškė ir Lietuvoje, nežinia iš kur išdygusios "Egzorcistų asociacijos" lūpomis. Visa tai išties atrodo juokinga visiems tiems, kurie iš tiesų supranta, ką ir kodėl Mansonas daro. Nors koncerto Kaune metu, matyt, įtakotas įvairiausių pasisakymų, atlikėjas ir nepademonstravo nieko šiurpaus. Albumas "Born Villain" yra ganėtinai banguotas ir nenuoseklus, daug skirtingų dainų, jaučiamas įvairių stilių maišymas. Paprastai tai būtų vertinama kaip geras bruožas, bet šiame albume, ypač kai kuriose dainose viso to kiek per daug. Taip prarandama pačios dainos prasmė ir mintis. Nors prie instrumentinio išpildymo beveik neišeina prikibti, originalumo ir kiek mažesnio atotrūkio tarp stipriausių ir silpnesnių albumo kūrinių tikrai pritrūko. Šiaip ar taip, albumas įdomus ir vertas dėmėsio, nors ir toli gražu nėra Mansono galimybių viršūnė.

Sėkmingiausios dainos: No Reflection, Disengaged, The Gardener, Children of Cain

 25. Nina Zilli - L'amore è Femmina (Italija) 8.56

Pop Rock/Soul

Dainininkė, nevengianti ekstravagantiškų šuokuosenų, reprezentavusi Italiją praėjusių metų Eurovizijoje Vokietijoje su daina „L‘Amore è Femmina”. Albumas tuo pačiu pavadinimu buvo išleistas dar gerokai prieš pasirodymą didžiojoje Eurovizijos scenoje, vasario mėnesį. Šiuo albumu Nina aiškiai įrodė, kad yra viena tų retų atlikėjų, kurie, nepaisant pasirodymo Eurovizijos scenoje (šis faktas daugeliui nekomercinės muzikos mylėtojų iš karto suformuoja neigiamą nuomonę apie atlikėją), yra tikrai verti dėmėsio. Puikūs dainų tekstai, įsimintinos ir puikiai prie Ninos vokalo priderintos, neįmantrios, bet „užkabinančios“ melodijos bei netradicinis, įdomus jos vokalo tembras išties žavi. „L‘amore è Femmina” yra etaloninis tikros, kokybiškos populiariosios muzikos pavyzdys.

Sėkmingiausios dainos: Non Qui, Per Sempre, Per le Strade, Una Notte

24. Anathema – Weather Systems (Didžioji Britanija) 8.56

Atmospheric Rock

Puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško kažko netradicinio, kažko ramaus ir dvelkiančio tobula harmonija. Išskirtinės vokalinės partijos ir, ypač, skirtingų vokalų derinimai bei subtilus žaidimas įvairiausiais pagrindinės temos ir pritariamųjų balsų sukuriamų garsų viražais. Be to, tiesiog negalima nepaminėti ir tik geriausių įvertinimų verto instrumentalo, kuriame, atrodytų, kiekvienas mažytis virptelėjimas turi savo prasmę ir kiekvienas, net ir pats menkiausias instrumentu išgautas garsas įsiskverbia į klausytojo vidų ir jį tiesiog užvaldo. Klausydamas Weather Systems kartais išties pasijunti lyg ištrūkęs iš kūno ir susiliejęs su nuostabia skambančia muzika. Gaila, kad bendrą įvaizdį gadina kelios prastesnės dainos ir kiek silpnoki tekstai.

Sėkmingiausios dainos: The Gathering of the Clouds, The Beginning and the End, Untouchable, Internal Landscapes

23. Papa Roach - The Connection (JAV) 8.56

Rap/Hard/Alternative Rock

Viena tų gana retų rap rock grupių, kuri groja išties gerą, puikiai susistemintą ir, svarbiausia, „užkabinančią“ muziką. Ilgą laiką Papa Roach buvo panašiu muzikiniu keliu einančių Linkin Park šešėlyje – išleidę etaloninius šio stiliaus muzikos darbus  „Hybrid Theory“ ir „Meteora“ pastarieji visoms rap/alternative rock grupėms kartelę užkėlė itin aukštai. Linkin Park aukso amžiaus metu Papa Roach neturėjo jokių kontrrargumentų, bet vėliau, pasiekus aukščiausią Linkin Park žvaigždė pradėjo leistis ir dugną pasiekė išleidę albumą „A Thousand Suns“, kuriuo lyg ir bandė eksperimentuoti, pereiti prie kito muzikinio stiliaus, bet nieko iš to neišėjo. Ir nors šiemet išleistas „Living Things“ vėl buvo didelis žingsnis pirmyn, dabar Linkin Park turi itin grėsmingus konkurentus, kurie, priešingai, kaip tik dabar yra savo karjeros aukščiausiame taške. Įspūdingas albumas The Connection žavi puikiu instrumentalu, agresyvumo persunktomis dainomis ir vokalo viražais bei pakankamai neblogais tekstais. Papa Roach pranoko lūkesčius ir užsikėlė kartelę gan aukštai. Kas žino, jei tai dar ne visos jų galimybės, galbūt kitu savo darbu jie perspjaus ir tokius legendinius albumus kaip minėti „Meteora“ ir „Hybrid Theory“?

Sėkmingiausios dainos: As Far As I Remember, Where Did the Angels Go?, Leader of the Broken Hearts, Not That Beautiful

 22. Mantus - Wolfe (Vokietija) 8.57

Gothic Rock/Metal

Sunkiosios muzikos scenoje vokiečiai visad buvo viena iš lyderiaujančių valstybių: pradedant tokiomis legendomis kaip Accept, U.D.O., Helloween ir baigiant šiuolaikiniais Vokietijos metalo/hard roko vėliavnešiais Rammstein, Unheilig bei kitais. Panašu, kad iš pogrindžio po truputį pradeda lįsti ir dar viena didžiulio dėmėsio verta grupė, einanti kiek netradiciniu, bet labai originaliu ir įdomiu muzikiniu keliu, - Mantus. Visose be išimties albumo dainose išlaikoma slegianti įtampa, tamsos pojūtis. Toks įspūdis meistriškai kuriamas įtaigiomis melodijomis ir specifiniais balsų tembrais (beje, reikėtų paminėti, kad albumas tarsi padalintas į dvi dalis – vienoje dainoje pagrindines vokalines partijas atlieka moteriškas, kitose – vyriškas balsas). Būtina paminėti ir puikius dainų tekstus, kuriuose apdainuojamas karas, praeinamumas, likimas. Panašu, kad vokiečių sunkiosios muzikos fabrikas ir toliau dirba pilnu pajėgumu. Mantus – nuostabus pasirinkimas visiems, mėgstantiems vokiečių sunkiąją muziką ar tiesiog pasiilgusiems gero gotikinio roko/metalo.

Sėkmingiausios dainos: In den Krieg, Legenden, Hoffnungslos Allein, Wolfe

21. Alcest - Les Voyages de L'Ame (Prancūzija) 8.63

 Post Metal/Shoegazing

Nors geriausių albumų topą sudarinėju jau trečius metus, prancūzų grupėms anksčiau juose pabūvoti neteko. Šiemet viskas keičiasi – tarp geriausių pateko viena iš perspektyviausių ir daugiausiai žadančių ne vien Prancūzijos, bet ir viso pasaulio post metal  grupių. Nors Les Voyages de L‘Ame yra jau trečiasis Alcest albumas, iki šio albumo apie juos nebuvau nieko girdėjęs. Visgi, jie netruko sužavėti. Perklausius vos tris dainas, net turint omenyje faktą, kad Alcest albumas pasirodė dar sausio mėnėsį, kai visų grandų darbai dar nebuvo išvydę dienos šviesos, tapo aišku, kad Les Voyages de L‘Ame tikrai bus tarp geriausiųjų. Seniai neteko girdėti tokio nuostabaus instrumentalo – jei vertintume vien šį komponentą Alcest greičiausiai nesunkiai būtų patekę tarp trijų geriausiųjų. Melodijos užburia, o kiekvienas kūrinio garsas išgaunamas ir susisteminamas taip meistriškai, kad tuo tiesiog neįmanoma nesižavėti.

Sėkmingiausios dainos: Faiseurs de Mondes, Havens, Autre Temps, Nous Sommes l’Emeraude

20. Aerosmith - Music From Another Dimenssion (JAV) 8.74

 Hard/Blues Rock

Manote, kad senukai jau išsikvėpė, o jų šlovės akimirkos liko praeityje? Nė velnio! Stevenas Tyleris ir kompanija net nesiruošia palikti scenos ar gyventi tuo, kas jau sukurta. Jie vis dar kupini puikių idėjų ir, pernelyg nenutoldami nuo savo koncepsijos ir pasirinktos muzikinės krypties, toliau kuria paties aukščiausio lygio balades bei nepažabojama energija spinduliuojančius sunkiojo bei bliuzroko kūrinius. Kaip visada nepriekaištingas vieno geriausių visų laikų vokalistų Steveno Tylerio balsas, originaliomis mintimis pasižymintys vaizdo klipai, įstabios melodijos, keletas dainų su išties puikiais tekstais – atrodo, kad niekas nesikeičia jau keturiasdešimt metų. Kažkada pradėję groti išradingą ir kokybišką roką, Aerosmith nė karto taip ir neišklydo iš šio kelio. Music From Another Dimenssion yra dar vienas gyvų legendų vertės visai pasaulio muzikai įrodymas.

Sėkmingiausios dainos: We All Fall Down, What Could Have Been Love, Another Last Goodbye, Lover Alot

19. Nine Lashes - World We View (JAV) 8.85

Christian/Alternative Rock/Metal

Vos prieš septynerius metus įsikūrusi JAV krikščioniškojo metalo grupė antruoju studijiniu albumu kaip viesulas įsiveržė į vis konkurencingesnę christian/alternative roko sceną. Originalių idėjų šiam kolektyvui taip pat netrūksta:  dainos „Anthem of the Lonely“ vaizdo klipe vokalistas nusprendžia, kad jam daug smagiau dainuoti į elektros lemputę nei į mikrofoną, o klipo pradžioje vaidina užsispyrusį didvyrį, pasiruošusį greičiau mirti nei pasiduoti rusams. Nors pati muzika gan šabloniškai atitinka christian/alternative/ hard roko stilių mišinio koncepsiją, besaikis atsidavimas ir inovatyvumas leidžia Nine Lashes kūriniui patekti tarp dviejų dešimčių pačių geriausių albumų 2012-aisiais.

Sėkmingiausios dainos: Anthem of the Lonely, Afterglow, Believe Your Eyes, Our Darkest Day

18. Unheilig - Licher der Stadt (Vokietija) 8.90

 Neue Deutsche Harte/Industrial/Synthrock

Vidutinio amžiaus plikis su keistai apkirpta barzdele. Tarp Unheilig grojamos muzikos stilių pamačius Neue Deutsche Harte ir Industrial galima apsigauti tikintis išgirsti kažką panašaus į Rammstein. Kažką tokio pat provokuojančio, originalaus ir kilnojančio stogą. Unheilig muzika neturi nieko bendro su provokacijomis, nekilnoja stogo, o šio atlikėjo originalumas pasireiškia paprastumu. Paprastumu ir lyriškomis melodijomis, kuriomis pavergiami įvairiausi klausytojai. Ramus, ilgesingas vokalas, tiesiog puikūs dainų tekstai, gražūs ir prasmingi muzikiniai klipai, paprastos, bet greitai įsimenamos, itin gerai prie tekstų ir vokalisto balso priderintos melodijos ir viskas, ko reikia geram tokio stiliaus albumui. Vienintelis didesnis trūkumas – kiek per didelė monotonija, kadangi klausant paskutiniąsias dainas tie patys saldūs dainų motyvai pradeda kiek nusibosti. Šiaip ar taip, Unheilig yra dar vienas vokiečių perlas, kuriuo ši tauta gali didžiuotis.

Sėkmingiausios dainos: So Wie Du Warst, Ein Guter Weg, Unsterblich, Zeitreise

17. Doro Pesch - Raise Your Fist (Vokietija) 8.96

 Heavy Metal/Hard Rock

Atominė moteris. Įspūdingas vokalas, nevaldoma ekspresija, puikiai priderintos instrumentinės partijos ir įdomūs dainų tekstai. Šiame Doro albume yra visko, bet labiausiai žavi net ne pats albumas, o tai, kaip savo dainas Pesch atlieka. Su kiekviena daina nuostaba, pagarba ir simpatijos šiai atlikėjai vis didėja. Ir iš kur joje telpa toks didžiulis energijos užtaisas? Vertinant tik ekspresiją ir vokalą Doro būtų tarp pačių geriausių, bet net ir vertinant viską, kai bendrą balą kiek numuša kiek silpnoki tekstai ir kelios prastesnės dainos, Pesch albumas išties yra įspūdingas. Tiesiog neįtikėtina, kiek jėgos slypi Pesch viduje. Tie, kam patinka klausytis nuo grandinės nutrūkusių, pašėlusių moterų vokalo, tikrai neliks nusivylę ir šiuo Doro darbu.

Sėkmingiausios dainos: Engel, Freiheit (Human Rights), Free My Heart, Rock Till Death

16. Smile Empty Soul - 3's (JAV) 8.97

 Alternative Metal/Post Grunge/Hard Rock

Dar vienas nuostabus atradimas. Net ir metais, kai Seether, Alter Bridge, Breaking Benjamin ir Crossfade liko užribyje ir neišleido naujų albumų, atsiranda grupių, kurios puikiai sugeba nešti post grunge stiliaus vėliavą. Smile Empty Soul muzikoje galima rasti ne tik minėtų stilių, bet ir šiek tiek metalcore bruožų, tiesa, jie pateikti kiek subtiliau nei įprasta tradicinėms metalcore grupėms, kad nebūtų į šį stilių nuklysta pernelyg toli. Be abejo, kaip ir kiekviena post grunge stiliaus grupė, Smile Empty Soul taip pat pasižymi puikiais dainų tekstais, sudėtingais gitarų solo, gerai suderintu instrumentalu. Be to, jie dar sugeba kurti įdomius ir originalius vaizdo klipus, kas išskiria Smile Empty Soul iš kitų post grunge grupių, nes nei Alter Bridge, nei Seether, nei daugelis kitų didelio dėmėsio geriems vaizdo klipams neskiria. Smile Empty Soul sugeba suderinti viską. Ir tai yra jų stiprybė. Rekomenduojama visiems alternatyviojo metalo ir post grunge fanams.

Sėkmingiausios dainos: Afterlife, Let Go, Basement, Carve

15. Xandria - Neverworld's End (Vokietija) 9.06 (+0.1 už geriausią vokalą)

Symphonic/Gothic Metal

Atrodo, kad vokiečių desantas beribis. Naujai atgimusi gotikinio/simfoninio metalo grupė Xandria pratęsia puikius metus šios šalies grupėms. Negana to, nuostabus vokalistės balsas uždirbo grupei 0.1 papildomo balo ir kilstelėjo ją dviem vietom į viršų. Tačiau Xandria sėkmė slypi ne vien užburiančiame operiniame lyderės vokale, bet ir puikiose instrumentinėse partijose (ypač pabrėžtini virtuoziški gitarų solo) ir originaliose melodijose. Kartais, klausantis Neverworld‘s End pasijauti lyg sėdėdamas tikroje roko/metalo operoje (ypač dainose „Valentine“ ar „Blood On My Hands“). Šiuo klausimu šis Xandria darbas kiek primena geriausius Nightwish laikus su Tarja Turunen priešakyje. Kita vertus, nepaisant didžiulio Nightwish autoriteto simfoninio metalo scenoje, drįstu teigti, kad šis Xandria albumas perspjovė ir juos. Gaila tik, kad pabaigoje yra pora visiškai nereikalingų silpnų dainų, kurios turėjo didelės įtakos bendram balui.

Sėkmingiausios dainos: Valentine, Blood On My Hands, The Dream Is Still Alive, A Thousand Letters

14. Rome - Hell Money (Liuksemburgas) 9.08 (+0.1 už geriausius tekstus)

 Dark Ambient/Industrial/Experimental

Ambient tobuliausioje savo formoje. Tiesiog nepriekaištingi, nuostabūs tekstai, už kuriuos Rome buvo skirta 0.1 papildomo balo, priverčia žemai nusilenkti prieš šį genialų liuksemburgietį. Negana to,  grupės įkūrėjas Jerome Reuter dar sugeba visus tuos puikius dainų tekstus apvilkti nostalgiškos ir kiekvienam žodžiui tobulai atsiskleisti padedančios muzikos rūbus. Tai, ką kuria Rome, išties neturi analogų. Jo muzikoje telpa viskas: ir „sunki“ ramybė, ir nostalgiškas, geliantis liūdesys, ir net tobula harmonija. Pasauliui tikrai labai reikia tokių kaip Rome – žmonių galinčių viską sujungti į vieną visumą ir sukurti kažką pasakiškai nuostabaus. Tai kodėl gi Rome tik keturioliktoje vietoje? Tradiciškai – „dėka“ kelių, visiškai nereikalingų ir tobulą bendrą vaizdą gadinančių kūrinių.

Sėkmingiausios dainos: Tightrope Walker, This Silver Coil, Pornero, The Demon Me (Come Clean)

13. The GazettE - Division (Japonija) 9.09

 Visual Kei/ Alternative Metal

Japonijos sunkiosios muzikos grandai sugrįžta su dar vienu puikiu albumu. Tas pats išlaikytas japoniškas visual kei stilius, sumaišytas su alternatyviuoju metalu. Kaip visada nepriekaištingas Ruki vokalas ir, svarbiausia, ta pati žodžiais nenusakoma unikali tik geriausioms visual kei grupėms (The GazettE, Naitomea, X Japan) būdinga, jų muzikos sukuriama atmosfera. Paminėti verta ir taip pat jau įprastai geras GazettE instrumentines partijas, gitarų solo ir išties nepriekaištingą būgnininko darbą. Be abejo, neapsieita ir be Ruki mėgstamo pariaumojimo kai kuriose dainose, bet šį kartą ties tuo pernelyg neapsistota, o net ir tas riaumojimas nebetaip rėžia ausį, kaip anksčiau. Nežinia ar tai priklauso nuo mano muzikinio skonio pokyčių, ar nuo kiek kitokios The GazettE koncepsijos, bet bendro vaizdo jie beveik negadina.

Sėkmingiausios dainos: Kago no Sanagi, Ibitsu, Yoin, Derangement

12. Fireflight - Now (JAV) 9.12

 Christian/Alternative Rock

Po to, kai didelių į juos dėtų lūkesčių nepateisino Flyleaf, ilgai ieškoti panašaus stiliaus, bet kur kas kokybiškesnį albumą išleidusios grupės neteko – Fireflight buvo kaip tik tokia. Prasmingi tekstai, vietomis primenantys maldas (kas neturėtų stebinti krikščioniško roko grupėje), puikiai suderintos melodijos, geras vokalas, prasmingas video klipas ir kažkoks keistas vilties pojūtis klausantis. Vilties, kad bet kas gali išlįsti iš jį supančios tamsos, bet kas gali atsikelti ir bandyti vėl. Tai, kad Fireflight muzikoje galima surasti nusiraminimą yra neabejotinas, didžiulis jų privalumas. Būtent tokia ir turi būti muzika – ne vien graži, įspūdingai atlikta, bet ir prasminga. Ir visai nesvarbu ar klausytojas giliai tiki Dievu, ar yra visiškas ateistas, nihilistiškai neigiantis viską, kas gera. Fireflight dainos parašytos ir pritaikytos kiekvienam, kas ieško.

Sėkmingiausios dainos: Stay Close, Escape, Prove Me Wrong, Rise Above

11. Slash +Myles Kennedy and the Conspirators - Apocalyptic Love (JAV) 9.13

 Hard/Blues Rock/ Heavy Metal

Legendinis Slashas, po mažiau nei dviejų savaičių apsilankysiantis Kaune, ir toliau tęsia sėkmingą solinę karjerą. Pirmajame albume susikvietęs visas didžiausias legendas ir padaręs tam tikrą šlovės muziejų, šiemet  Slashas nusprendė apsistoti ties vienu vokalistu ir sukurti nuolatinę, nesikeičiančią grupę. Vienas geriausių šių dienų vokalistų, Alter Bridge lyderis Myles Kennedy tam puikiai tiko. Nors Slasho kūryba savo stilistika ganėtinai smarkiai skiriasi (išskyrus nebent kūrinį „Not For Me“) tiek nuo Alter Bridge, tiek nuo The Mayfield Four, kurioje Myles grojo iki 2004m., Kennedy dar kartą įrodė, kad be didesnių problemų gali puikiai atlikti ir kiek kitokią muziką. Nepriekaištingas jo vokalas, puikios Slasho gitaros partijos ir seno gero heavy metalo skambesys – ko daugiau reikia? Belieka tikėtis nuostabaus koncerto Kaune.

Sėkmingiausios dainos: You're a Lie, Bad Rain, Not For Me, Far and Away

10. Eros Ramazzotti - Noi (Italija) 9.16

Pop Rock/Rock

Pop roko legenda, ikona, daugeliui reprezentuojanti ne tik italų muziką, bet ir visą Italiją. Iš tiesų, surasti geresnį, nuoširdesnį, kokybiškesnį ir prasmingesnį  pop roką grojantį atlikėją būtų labai sudėtinga užduotis. Idealiai šiai muzikai tinkantis balso tembras, tikriausiai romantiškiausiai skambanti pasaulio kalba ir puikus šių kozirių išnaudojimas. Šiemet penkiasdešimtmetį švęsiantis Eros, scenoje esantis jau daugiau nei trisdešimt metų, kol kas išlieka aukštumoje. Nors tokioje muzikos talentų kalvėje kaip Italija kasmet atsiranda dešimtys perspektyvių įvairiausių žanrų atlikėjų, nė vienam jų nepavyksta prilygti Eros ir pralenkti jį. Tiems, kas pasiilgo geros itališkos muzikos ar nori išgirsti, kaip turi skambėti tikras, kokybiškas pop rokas, tikrai turėtų perklausyti šį naujausią, itališkos romantikos persmelktą populiariosios muzikos simbolio albumą – pirmąjį dešimtuką jis pasiekė tikrai ne šiaip sau.

Sėkmingiausios dainos: Questa Nostra Stagione, Noi, Un Angelo Disteso Al Sole, Così

9. Projected - Human (JAV) 9.18

Hard Rock/Alternative Metal

Jungtinis roko grupių Sevendust, Alter Bridge ir Creed narių projektas. Nors Alter Bridge 2012m. neišleido naujo albumo ir nebuvo pernelyg užsiėmę gastrolėmis, nei vienas grupės narys nesiilsėjo. Kol Myles Kennedy grojo su Slashu, Mark Tremonti, padedamas Brian Marshall, įrašinėjo solinį albumą, nesnausti nutarė ir būgnininkas Scott Phillips, prisijungęs prie Sevendust nario John Connolly kuriamo laikino projekto Projected. Panašu, kad kiekvienas grupės narys į Projected atsinešė visa, kas geriausia iš savo kolektyvų. Projected muzikoje jaučiamas ir Sevendust agresyvumas, ir Alter Bridge harmonija bei prasmingi tekstai. Vietomis pasireiškia ir lyriškas Creed atspalvis. Visa tai sujungus į vieną visumą gavome vieną geriausių albumų 2012m. Jei ne dvi iš bendro konteksto iškrentančios dainos, Projected realiai galėtų pretenduoti ir į prizinę vietą tope. Belieka tikėtis, kad Connolly/Phillips/Friedman/Hornsby ketvertas taip paprastai neiširs ir išleis dar ne vieną albumą kartu tuomet, kai turės laisvo laiko nuo pagrindinių savo grupių veiklos. Debiutas buvo išties puikus, o ar sulauksime trokštamo tęsinio parodys laikas.

Sėkmingiausios dainos: 12804, Watch it Burn, Stella, HELLo

8. Mark Tremonti - All I Was (JAV) 9.24

Alternative Metal/Post Grunge

Pagrindinis Alter Bridge gitaristas, kuriantis virtuoziškus gitarų solo, savo debiutiniu soliniu albumu įrodė, kad moka ne tik puikiai valdyti gitarą ar rašyti dainas, bet ir dainuoti. Sodrus, kietas vokalas suteikia Tremonti dainoms šiokio tokio, nors ir nedažnai pasireiškiančio agresyvumo bei įvairiapusiškumo. Tuo, kad Tremonti stiprybė yra instrumentinės partijos ir dainų tekstų rašymas, aišku jau seniai. Tai atsispindi ir All I Was albume. Taip pat, All I Was yra vienas tų retų albumų, kuriuose nėra prastų dainų. Kiekviena turi savo veidą ir savo reikšmę. Visgi, šiokie tokie monotonijos požymiai taip pat juntami. Įdomiausias ir tuo pačiu keisčiausias dalykas yra tas, kad, nors muzikos stiliai praktiškai vienodi, Tremonti solinio albumo dainos beveik visai nepanašios nei į Alter Bridge (sąsajų ir panašių saskambių galima būtų aptikti nebent vienoje ar dviejose dainose), nei, tuo labiau, į Creed kūrybą.  Tai dar kartą įrodo puikų Marko kūrybinį potencialą.

Sėkmingiausios dainos: Decay, The Things I've Seen, I Wish You Well, Giving Up

7. Amy Macdonald - Life In A Beautiful Light (Škotija) 9.35

Soft Rock

Išleidus du ganėtinai skirtingus, bet tikrai pasisekusius albumus, tikimybė, kad trečiasis bus šioks toks griuvimas į duobę, buvo. Juk būtent taip atsitiko Serjui Tankianui, beje, pirmuosius du savo albumus taip pat išleidusiu tais pačiais metais kaip ir Amy. Visgi, šiuo atveju, baiminimasis buvo visiškai nepagrįstas. Amy tarytum iš pabūklo jau trečiąjį kartą iššovė aukštai į pačias padanges. Išgyventi, prasmingi dainų tekstai, vienas originaliausių ir labiausiai specifinių balso tembrų visame pasaulyje, paprastos melodijos ir dainos „The furthest star“ eilutė, apibūdinanti ne tik šį albumą, bet ir apskritai visą Amy Macdonald kūrybą: And I sing from the heart if you listen to me. Everything I do is what I believe. Kad Amy dainuoja iš širdies ir dainuoja kiekvienam iš mūsų, paneigti negali niekas. Ši škotė yra tikras lengvos, prasmingos muzikos simbolis. Šioje sferoje kažin ar kas galėtų lygintis su Amy. Tai, ką ji daro, yra išties nuostabu.

Sėkmingiausios dainos: The Game, Left That Body Long Ago, The Furthest Star, Slow it Down

6. Halestorm - The Strange Case Of... (JAV) 9.38 (+0.1 balo už didžiausią ekspresiją)

 Heavy Metal/Hard Rock

Lzzy Hale. Tuo pasakyta viskas. Ši mergina yra tiesiog neįtikėtina. Jei jau Doro Pesch pavadinome atomine moterimi, tai Lzzy nusipelno netgi rimtesnio įvertinimo. Tai, kiek energijos ji atiduoda atlikdama kiekvieną be išimties savo dainą, tai, kaip ji sudeda visą save į kiekvieną tariamą žodį ar daromą judesį, tai, kokia galia pasižymi jos balsas – visa tai tiesiog nepaprasta, todėl nenuostabu, kad Lzzy dėka grupė gavo papildomus 0.1 balo už didžiausią ekspresiją. Net neverta kalbėti apie tokius Hale sugebėjimus kaip viliojantis nevaldomos amazonės žaidimas žvilgsniu. Halestorm albumo vertę pakelia ir puikūs tekstai bei ganėtinai ryški albumo dainų tarpusavio įvairovė: jame galima rasti ir lyriškų, romantiškų, vilties kupinų baladžių ir galingų kūrinių, kurių metu Lzzy gali pasirodyti visu savo gražumu, kalbant tiek apie išvaizdą, tiek apie muzikines galimybes. Jeigu reikėtų išrinkti pačią ryškiausią 2012m. asmenybę, turbūt balsuočiau būčiau už Lzzy. Būtent tokia ir turi būti ideali sunkiojo roko grupės vokalistė. Savyje turinti nepažabojamą energijos užtaisą, šiek tiek agresijos ir įspūdingą balsą.

Sėkmingiausios dainos: I Miss the Misery, Break In, Daughters of Darkness, Here's To Us

5. The Foreshadowing - Second World (Italija) 9.43

Doom/Gothic Metal

Dėmėsį patraukę prieš dvejus metus, kai išleido antrąjį studijinį albumą Oionos, patekusį į geriausių trejetuką 2010m. mano sudaromame tope, Foreshadowing vėl grįžo su trenksmu. Vieni pačių perspektyviausių doom metalo atstovų ne vien Italijoje, bet ir aplinkinėse šalyse. Sėkmės priežastys paprastos:  labai originalios dainos, šiek tiek monotonijos, padedančios sukurti dar didesnį įspūdį, įspūdingas instrumentalas ir atmosfera, kurią sukurti geba tik The Foreshadowing. Tai įspūdis, kai jautiesi beribėje tuštumoje, kai eini vienas tamsiu miško taku ir nematai nieko, išskyrus šimtus medžių. Tai įspūdis, kuris tau padeda pradėti kelionę į save, kelionę į vidų. Įspūdis, kuris neišnyksta staiga ir sugrįžta kaskartą, kai iš naujo vėl ir vėl prasukamas naujausias Foreshadowing albumas “Second World”. Nors šiame albume grupės lyderis Marco Benevento išties, rodos, kiek pakeitė savo dainavimo manierą, didelio skirtumo nėra. Foreshadowing ir toliau eis tuo pačiu, savo pačiu išmintu taku. Juk daiktas daug malonesnis, kai žinai, kad padarytas tavo paties.

Sėkmingiausios dainos: Noli Timere, Reverie is a Tyrant, Ground Zero, Second World

4. Veer Union - Divide the Blackened Sky (Kanada) 9.53

Alternative Metal

Vienas iš dviejų didžiausių atradimų. Grupė, kuri šiemet apsaugojo kanadiečių garbę ir tapo kolektyvu, kurio albumas tope užima aukščiausią vietą tarp Šiaurės Amerikos žemyno atlikėjų ir grupių. Įspūdinga vokalisto šukuosena, simbolizuojanti visiško maištininko charakterį ir muzika, kuria perteikiamos pačios įvairiausios problemos nuo globalių, iki asmeninių, glūdinčių kiekvieno viduje. Puikus instrumentalas, visiškas atsidavimas, prasmingi tekstai, kurie galbūt kada nors išgelbės ne vieną gyvybę. Kartais net sunku suvokti, kiek daug palūžusiam žmogui gali reikšti muzika. Muzika, kurioje gali rasti paguodą, muzika, kuri gali padėti tau atsistoti ant kojų ir kabintis į gyvenimą. Būtent tokiomis temomis ir dainuoja Veer Union. Apie randus, kurie pasilieka visam gyvenimui, tokius, tarp kurių mes pasimetame ir pasiklystame. Puikus Kanados alternatyviojo metalo kolektyvo albumas vos nepatekęs tarp trijų geriausių, rekomenduojamas visiems šio stiliaus muzikos gerbėjams ir tiems, kas mėgsta viską ramiai apmąstyti .

Sėkmingiausios dainos: Bitter End, Inside Our Scars, Stolen, Borderline

3. Morning Parade - Morning Parade (Didžioji Britanija) 9.60 (+0.1 už geriausią vaizdo klipą)

 Alternative Rock

Paprastas alternatyvus rokas. Jokių ištaigingų kostiumų, jokių bandymų išsiskirti neįprastomis išvaizdos detalėmis, jokių sudėtingų, virtuoziškų solo... Tik paprasta, gili muzika. Viskas, visas įspūdis sukuriamas vien balsu ir keliais jam išryškėti ir pilnai atsiskleisti pagelbėjančiais instrumentais. Vokalas, ypatinga atmosfera, kai klausydamasis Morning Parade jautiesi taip, tartum keliatum kažkur toli, toli, į niekur „It‘s a long way down, from the mountain to the ground. And it‘s a long way there, going nowhere“. Tai tas nuostabus jausmas, kai klausantis muzikos ji tave tiesiog užburia, įtraukia ir užpildo tuštumą. Morning Parade pavyzdys yra tiesiog fenomenalus – grupių, kurios jau debiutiniu albumu sukurtų tokį šedevrą, reikėtų labai gerai paieškoti. O kai jau ir taip paskendęs tobulybėje pradedi rimčiau gilintis į tekstus, supranti, kad dėl tokių šedevrų verta gyventi. Be to, Morning Parade buvo apdovanoti papildomu 0.1 balo už geriausią vaizdo klipą dainai „Us & Ourselves”.

Sėkmingiausios dainos: Running Down That Aisle, Speechless, Born Alone, Us & Ourselves

2. Luca Turilli's Rhapsody - Ascending To Infinity (Italija) 9.64 (+0.1 už geriausią instrumentalą)

Symphonic/Power Metal

Atskilęs nuo praėjusiais metais vieną geriausių albumų išleidusių ir bendrą veiklą baigusių Rhapsody of Fire (2011m. tope užėmusių antrą vietą), kurių gretose buvo vienas pagrindinių idėjinių variklių, Luca Turilli nesnaudė ir netruko įkurti savo vardo projektą Luca Turilli‘s Rhapsody. Rezultatas – vėl antroji vieta tope. Visgi, lyginant praėjusių metų Rhapsody of Fire ir šių metų Luca Turilli‘s Rhapsody albumus reikia pažymėti, kad pastarasis tikrai yra gan ryškiai stipresnis. Jei kam įdomu, kaip atrodo tikra Power Metalo opera – įsigykite Ascending to Infinity, prijunkite viską prie kokybiškos garso aparatūros ir mėgaukitės – tai yra tikrų muzikos genijų ir profesionalų darbas. Nuostabus instrumentalas, puikūs operiniai balsai, išlaikyta įtampa, originalus dainų pateikimas ir virtuoziškai tiksliai atidirbti vokalų ir instrumentinių partijų derinimai. Reikėtų paminėti ir puikų sumanymą kūriniuose derinti lotynų, italų ir anglų kalbą – visa tai suteikia dar daugiau paslaptingumo. Tikėsimės greitai sulaukti dar vienos dozės tokios muzikos, nes šis Luca Turilli‘s Rhapsody albumas yra šedevras.

Sėkmingiausios dainos: Luna, Dante's Inferno, Tormento e Passione, Of Michael The Archangel and Lucifer's Fall

1. Moonspell - Alpha Noir/Omega White (Portugalija) 9.73

Gothic/Doom/Black Metal

Štai ir šių metų nugalėtojas. Tradicijos sulaužytos – po dviejų metų post grunge stiliaus dominavimo geriausiais šiemet tapo gotikinio/doom metalo legendos Moonspell. Kaip ir prancūzai, portugalai tope per tris metus pasirodo pirmą kartą. Bet kaip! Tiesą sakant, vos pirmą kartą perklausęs Moonspell diską tą pačią savaitę, kai jis buvo išleistas, supratau, kad jis neabejotinai bus mažiausiai tarp trijų geriausių, o greičiausiai taps geriausiu metų darbu. Nors ankstesni Moonspell albumai manęs pernelyg nežavėjo (gal išskirčiau nebent Irreligious ir Antidote), Alpha Noir/Omega White akimirksniu tapo vienu mėgiamiausiu visų laikų diskų. Įspūdingas, stogą raunantis instrumentalas, galingas vokalisto bosas ir labai puikiai atidirbtas riaumojimas Alpha Noir bei nuostabios kompozicijos  ramesnėje  Omega White.  Albumas tarytum simbolizuoja dvi kiekvieno žmogaus puses – tamsą ir šviesą. Bet įdomiausia tai, kad Moonspell sugebėjo taip idealiai atidirbti visas iki vienos dainas, kad absoliučiai nebūtų prie ko prikibti – nei prie dainų tekstų, kurie išties gilūs (daug kur parašyti su ryškia ironijos ir cinizmo gaidele), nei prie kokių nors techninių dalykų. Nuostabus aukščiausio lygio sunkiosios muzikos pavyzdys. Belieka padėkoti Fernando Ribeiro ir visam Moonspell kolektyvui už beveik idealų jų kūrinį ir laukti 2013m., kai sulauksime naujų, tikėkimės, kad ne ką prastesnių, albumų derliaus.

Sėkmingiausios dainos: Grand Stand, A Greater Darkness, En Nome do Medo, White Omega