|
|
|
|
|
Plaiksto žvakės šviesą
švinuotas langas, atlapas plačiai,
ieško pražūties pirmieji
vasaros drugiai.
Gegužės pumpuro švelnumo
naujagimis vejelis čeža -
plukdo vandens lelijas
jai nusirengti nusigręžus.
Ilga naktis nubudo
ir mes ant pudruotų sparnų,
į mėnesį pavasario atsargų
sukam savo rytojus ratu.
Vaikomes slystančių šešėlių
burtų lempos skaidrėse –
žvakės padarėliai
naktį į šviesą skraidesy.
Audžiam ir nardom plevendami
pro asą adatos auksinės
visai galvų netekę. Drugio glamonės
pavasariui ištvinus.
Gyvenimas per ilgas (taip lemingas pasakė),
kai žvakės liepsnoje susituokė plaštakės...
ir mus visus ugnis sujungs, kai žvakei baigiant degti,
ilgesniu bus dagtis tapęs.
Plaiksto žvakės šviesą
švinuotas langas, atlapas plačiai,
ieško pražūties pirmieji
vasaros drugiai,
kad ir jie pagerbtų šviesą
esant nemaria
akimirksnio atspindžiu –
du drugiai, besisukantys jos akyse.
|