Pasaulio erdvės ir laiko didieji kanjonai 
Mano protas viskam pavaldus

Durk! Rėk! Smok! Šliaužk!
Kabliai į smegenis giliai įkabinę
Durk! Rėk! Smok! Šliaužk!
Žinau, kas aš toks. Aš - Berlynas
 
Pro skilusią, blausią atmintį išbarstytos vienovės 
Neįveikiamą sieną čia atrandu.

Durk! Rėk! Smok! Šliaužk!
Kabliai į smegenis giliai įkabinę
Durk! Rėk! Smok! Šliaužk!
Žinau, kas aš toks. Aš – Berlynas

Sprogdinu, vėl užtaisau... ši paieška nesiliaus
Kol paskutinį kvapą išleisiu.

Duriu ir šaukiu aš, smogiu ir šliaužiu aš
Kabliai į smegenis giliai įkabinę
Duriu ir šaukiu aš, smogiu ir šliaužiu aš
Žinau, kas aš toks. Aš – Berlynas

Robas Halfordas yra šio teksto autorius. Tiesą sakant, keistas tekstas. Kažkoks painus, mįslingas ir intriguojantis. Jau pats pavadinimas „disidentas agresorius“ užveda ant minties, kad kalba bus apie agresyvią kitokią nuomonę. Taip ir yra, ir tai pratrūksta labai emocingai, kone isterija. Robo spiegiantis falcetas puiki to išraiška.
Kas iššaukė vokalistui tokią reakciją? Tai situacija, kurioje atsidūrusi Vokietija. Po karo ji padalinta į Rytų ir Vakarų Vokietijas ir konkretus to padalinimo simbolis yra Berlyno siena. Robas pripažįsta, kad jo protas praplautas tiek, jog priima tokį pasaulio padalijimą, kuris lyg Didysis Kanjonas nuvingiuoja laiko juosta, atkirsdamas Rytų Europą. Vis tik pasąmonė priešinasi tam, ji veržiasi kaip į ataką, nors politinės propagandos kablys  giliai įsmigęs bando sutaikinti jį su ta mintimi, kad tai normalu. Ir štai, vienos kelionės metu, Robui teko savo akimis pamatyti tą Berlyno sieną ir jo užslopinta atmintis ištraukė buvusios vieningos Vokietijos vaizdo trupinius. Jis suprato, kad niekados nepritars tokiai sistemai, kad jis priklauso Vakarų Berlynui. Pasijuto esąs tikras disidentas, galintis išsprogdinti tą sieną ir atstatyti vieningą Berlyną.
Kaip dabar patys matome, jam tai pavyko.