Kai į jūrą jūreiviai išplaukia,
Uždainuoja jie dainą tada
Apie žvejį ir jo išsvajotą,
meilę pirmąją sutiktą krante


Krantas Baltijos jūros nušvinta,
Gintarai ima lipti iš vandens
O tą dainą jūreiviai užtraukia
kelia bures ir tolsta vis tolyn


Pried. Savo dainą mano miela tau dainuoju

Ir vairuoju savo laivą amžinai

Tu krante manęs palauki aš žuvelę tau pagausiu

Tavo laimė kad jūreiviu tu tiki

Laivas vis plaukia ir plaukia,
gintariniai krantai lyg sapne
Atsispindi jos veidas ant denio
akys mėlynos jūros gelmėse

Krantas Baltijos jūros nušvinta,
gintarai ima lipti iš vandens
O tą dainą jūreiviai užtraukia
kelia bures ir tolsta vis tolyn

Pried. Savo dainą mano miela tau dainuoju

Ir vairuoju savo laivą amžinai

Tu krante manęs palauki aš žuvelę tau pagausiu

Tavo laimė kad jūreiviu tu tiki


Grįžta laivelis parplaukia
ir pasibaigia žvejo daina
Apkabinsiu tave šviesiaplauke,
meilę pirmąją sutiktą krante
Krantas Baltijos jūros nušvinta,
grįžta laivas – džiaugsmo kupini veidai
O tą dainą jūreiviai užtraukia
kelia bures baltąsias aukštyn


Pried. Savo dainą mano miela tau dainuoju

Ir vairuoju savo laivą amžinai

Tu krante manęs palauki aš žuvelę tau pagausiu

Tavo laimė kad jūreiviu tu tiki