
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Ėjau mišku ir matau ant medžio pakabintą tarybinių laikų telefoną (tą iš būdelių gatvėse), kurio vakar ten nebuvo. O keisčiausia, kad pirma mintis buvo: įdomu, o signalas yra? Lyg ir nekepino šiandien saulė, kad perkaisčiau ![]() O čia šiaip. Kažkam gal juokinga pasirodys. Kileriui 50. Ta iškilia proga susirinko visa gauja, reikia juk kolegą pasveikint taip, kad ilgai atsimintų. Įsisodina chebra jį į džipą, nuveža į vilą užmiestyje. Ten alus, degtinė, merginos ir t.t. Ir štai atėjo vidurnaktis, puolė visi kilnot, sveikint, ištraukė dovaną iš po stalo - didelį pailgą paketą: - Imk Fedia, čia tau nuo mūsų visų. Susigraudinęs jubiliatas išvynioja dovaną. O ten - naujausio modelio pusiau automatinis snaiperio ginklas. - Nu vyrai... nežinau kaip ir dėkot... - Pala, pala, tu išimk jį iš dėklo, - nerimsta draugai. Išima "vintovka", o ten guli užsakymas 1 000 000 baksų ir nuotrauka bičo. - Nu vyrai... čia jau fantastika... - Pala, pala, einam į rusį, - tempia kolegos. Nueina į rūsį, uždega šviesą. Vidury kambario prie kėdės pririštas, užklijuota burna sedi "užsakymas". - Nu vyrai... - graudinasi solinezantas. - Pala, pala, čia irgi dar ne viskas - nuplėšk juostą. Jubiliatas iš jaudulio drebančiom rankom nuplėšia juostą surištajam nuo burnos. Tas tyliai, virpančiu balsu: - Hepi bezdei tiu ju... |
![]() |
![]() ![]() ![]() |