Ant kalėdinės eglutės
Supas raibosios gegutės.
Nežinia, ką jos kukuoja,
Nežinia, ką iškukuos,
Šakomis keliauja voras,
Nuo žvakučių vaškas laša,
Tyška vaškas ant stalelio
Su vokais neatplėštais.

Pakabinkit, pakabinkit
Ant kalėdinės eglutės
Stebuklingą vėrinėlį
Arčibaldo vaizdinių.
Kaip per ledą lekia pelės,
Kaip klastingai žybsi akys,
O už lango mėnuo dega,
Rūksta kraterių anga.

Į mane pro lango plyšį
Žvelgia dulkinas praeivis,
Ir per telefono kriauklę
Gaudžiant jūrą išgirstu.
Pasigirsta moters juokas,
Bet staiga garsai nutyla,
ir iš radijo antenos
Kalas pamažu kulka.

Pakabinkit ant eglutės
Neramios tylos girliandą,
Sprangią naikintuvų tylą
Užrakintą po žeme.
Pakabinkit, pakabinkit
Ant kalėdinės eglutės,
Sprangią naikintuvų tylą
Užrakintą po žeme.

Štai nuo antkapių pakyla
Tarsi sielos baltos varnos
Kyla rankos atsigniaužę
Jau apaugusios žieve
Ant tų rankų krenta sniegas
Pelenų šviesumo sniegas
Šaltas sniegas, kuris byra
Iš akiduobių tuščių...

Pakabinkit pakabinkit ant eglutės
Baltą baltą nosinaitę
Nusišluostyti akims
Pakabinkit pakabinkit ant eglutės
Baltą baltą nosinaitę
Nusišluostyti akims...