Jaunatviškas proto aptemimas - keista negalia
Bet ji dingsta, fantazijas mėginant versti tiesa.
Tai beviltiškai žmogiška, tiek išore tiek vidumi.
Turėtumei džiaugtis, priežasties abejot neturi.
Kažko lengva, nes, kas buvo sunkiai suvokiama, dabar šaukias  manęs.

Aš laukiu, aš - kantrus
Nieko neveikiu, vis svajonėse
aukštyn kopiu, kaip susiję
viskas stebiu, lėtai, spirale
aš stiebiuosi, kol gyvenimą 
savo peržvelgiu, jėgų apima
antplūdis. Kas buvo tik žaidimas tada
tokiu jau nebus niekada, kaltų nėra.

Keista situacija, bet panikuoti nereik
Ši pyla ir retorika nepakenks tau nė kiek.
Jos beviltiškai žmogiškos, tiek išore, tiek vidumi
Turėtumei džiaugtis, priežasties abejot neturi
Perskaičius žodžius  ar rasi skirtumą, jei pasakyta nieko nebus?

Viskas ritmas, viskas vienuma
Aš juokiuosi, yra manoma 
tai juokinga, man duotus žodžius
aš vartoju, dermę priverčiu
pajudėti, sukti be prasmės 
apskritimą, narsiai ėmusis
prisikelti, vėlei kristi į
savistabą. Aš tik dėstau savo mintis
dabar gali rinktis – ar  tai, ką pajutai, 
išties yra tai, šį kartą?