Muzikos kritikas - ne siaip fanas, myletojas, entuziastas ar eruditas.

Va ka sako, koks turetu buti kompetentingas zmogus parasyti apie muzika. Cituoju:

Štai 40 konkrečių žingsnių, suskirstytų į 4 aiškius etapus, kurie padės išmatuoti ir ištirti jūsų muzikos kritikos kompetenciją.

I etapas: Techninio raštingumo vertinimas (1–10)

Suskaičiuokite terminus: Paimkite savo paskutines 3 apžvalgas ir suskaičiuokite konkrečias muzikines sąvokas (pvz., sinkopė, ekvalaizeris, rezonansas). Maziau nei 5 terminai rodo pradedantįjį lygį.

Įvertinkite instrumentų analizę: Patikrinkite, ar įvardijate konkrečius instrumentus, ar tik bendrą foną (pvz., „boso linija“ vs. „808 bosas su iškraipymu“).

Išmatuokite harmonijos supratimą: Ar galite tekste paaiškinti kūrinio tonacijos pasikeitimą ar akordų progresijos kuriamą nuotaiką?

Patikrinkite ritmo fiksavimą: Įvertinkite, ar pastebite kūrinio metrumą (pvz., 4/4, 3/4) ir tempo (BPM) pokyčius.

Audituokite garso suvedimo (mix) analizę: Ar aprašote, kaip instrumentai išdėstyti stereofoninėje erdvėje (kairėje, dešinėje, priekyje)?

Įvertinkite vokalo techniką: Patikrinkite, ar kritikuojate tik balso tembrą, ar ir atlikimo techniką (pvz., vibrato, falcetą, melizmą).

Atpažinkite prodiusavimo stilių: Ar gebate įvardinti naudotus efektus, tokius kaip reverb, delay ar sidechain kompresija?

Išmatuokite dinamikos pajautimą: Patikrinkite, ar jūsų recenzijoje atsispindi kūrinio garsumo pokyčiai (nuo pianissimo iki fortissimo).

Įvertinkite struktūros analizę: Ar skiriate dėmesio dainos formai (pvz., posmelis, priedainis, tiltas (bridge)), ar vertinate kūrinį kaip vientisą masę?

Atlikite klaidų testą: Ar klausydamiesi gyvo garso įrašo sugebate iškart pastebėti nusidainavimą ar ritmo netolygumus?

II etapas: Istorinis ir kultūrinis kontekstas (11–20)

Atsekite muzikinę genealogiją: Ar galite įvardinti bent 3 istorinius atlikėjus, kurie padarė įtaką jūsų vertinamam albumui?

Įvertinkite diskografijos išmanymą: Ar žinote, kurioje vietoje šis kūrinys stovi paties atlikėjo kūrybos evoliucijoje?

Išmatuokite žanro taisyklių žinojimą: Ar skiriate subžanrus (pvz., synth-pop nuo hyperpop) ir žinote jų atsiradimo istoriją?

Analizuokite sociopolitinį kontekstą: Ar susiejate muziką su dabartiniais kultūriniais ar politiniais įvykiais, vykusiais kūrinio leidimo metu?

Įvertinkite tekstų analizės gylį: Ar analizuojate dainų žodžių metaforas ir potekstes, ar tik perfrazuojate tai, kas pasakyta tiesiogiai?

Atpažinkite techninės įrangos įtaką: Ar žinote, kaip konkretaus laikmečio sintezatoriai ar būgnų mašinos (pvz., Roland TR-808) suformavo žanro skambesį?

Įvertinkite geografinį supratimą: Ar suprantate regioninius muzikos skirtumus (pvz., Detroito techno vs. Berlyno techno)?

Išmatuokite citavimo gebėjimus: Ar galite savo tekste argumentuotai palyginti naują kūrinį su klasikiniu to paties žanro šedevru?

Įvertinkite vizualinio identiteto analizę: Ar gebate susieti albumo viršelį ar vaizdo klipą su pačia muzika į vieną estetinę visumą?

Atpažinkite plagiatą nuo citavimo: Ar skiriate, kada atlikėjas naudoja prasmingą semplą (ištrauką), o kada tiesiog kopijuoja svetimą idėją?

III etapas: Rašymo stilius ir argumentacija (21–30)

Pašalinkite emocinius klišė žodžius: Suraskite ir išbraukite žodžius „gražus“, „geras“, „baisus“. Pakeiskite juos aprašomaisiais veiksmažodžiais.

Išmatuokite argumentų grandinę: Ar jūsų teiginys „albumas vargina“ yra pagrįstas konkrečiu gamybiniu sprendimu (pvz., „dėl per didelės dinamikos kompresijos“)?

Patikrinkite struktūros logiką: Ar jūsų apžvalga sugrupuota temomis, ar tai tik chronologinis dainų sąrašas nuo pirmos iki paskutinės?

Įvertinkite metaforų originalumą: Ar jūsų naudojami palyginimai padeda skaitytojui išgirsti garsą per tekstą, nenaudojant banalių frazių?

Išmatuokite teksto objektyvumą: Ar sugebate pagirti albumą, kurio žanro asmeniškai nemėgstate, pastebėdami kokybišką darbą?

Atlikite subjektyvumo testą: Pašalinkite iš teksto frazes „mano nuomone“, „man atrodo“. Kompetentingas tekstas skamba tvirtai ir be jų.

Įvertinkite gebėjimą prognozuoti: Ar jūsų praeities apžvalgose įžvelgtos tendencijos vėliau pasitvirtino muzikos rinkoje?

Išmatuokite teksto ritmiką: Perskaitykite savo recenziją garsiai. Ar paties teksto sakinių ilgis ir ritmas dera su aprašomos muzikos nuotaika?

Audituokite antraštes: Ar jūsų apžvalgų pavadinimai atspindi pagrindinę idėją, ar yra tik pigus paspaudimų jaukas (clickbait)?

Įvertinkite gebėjimą kritikuoti autoritetus: Ar išdrįstate parašyti neigiamą recenziją visų pripažintam ir jūsų pačių mėgstamam atlikėjui, jei jo naujas darbas silpnas?

IV etapo: Išorinis lyginimas ir testavimas (31–40)

Atlikite akląjį testą: Parašykite recenziją naujam albumui prieš perskaitydami bet kokias kitų kritikų nuomones.

Palyginkite su profesionalais: Palyginkite savo akląjį tekstą su Pitchfork, The Wire ar Gramophone. Ar pastebėjote tuos pačius niuansus?

Išmatuokite auditorijos supratimą: Duokite tekstą perskaityti ne muzikantui. Ar jis suprato kūrinio atmosferą, net negirdėjęs muzikos?

Gaukite muzikantų grįžtamąjį ryšį: Duokite tekstą profesionaliam atlikėjui. Ar jis patvirtino jūsų technines pastabas kaip logiškas ir teisingas?

Įvertinkite išliekamąją vertę: Perskaitykite savo prieš dvejus metus rašytą tekstą. Ar analizė vis dar atrodo aktuali, ar buvo pagrįsta tik trumpalaike mada?

Sukurkite neigiamų argumentų atsvarą: Parašykite 3 argumentus, kodėl jūsų išpeiktas albumas kitam žmogui galėtų labai patikti.

Išmatuokite reakciją į kritiką: Kaip reaguojate, kai komentarų skiltyje jūsų analizę užsipuola gerbėjai? (Kompetencija = rami argumentacija, o ne emocijos).

Patikrinkite etikos kodeksą: Ar jūsų kritikai nedaro įtakos asmeninė pažintis su atlikėju arba gautos nemokamos dovanos/bilietai?

Suskaičiuokite peržiūrėtus formatus: Ar gebate vienodai profesionaliai vertinti ir vinilinę plokštelę, ir skaitmeninį srautą, suprasdami jų techninius skirtumus?

Įvertinkite nuolatinį mokymąsi: Ar per pastaruosius metus perskaitėte bent vieną knygą apie muzikos teoriją, istoriją ar garso inžineriją?

Muzikos kritikas - ne siaip fanas, myletojas, entuziastas ar eruditas.

Va ka sako, koks turetu buti kompetentingas zmogus parasyti apie muzika. Cituoju:

Štai 40 konkrečių žingsnių, suskirstytų į 4 aiškius etapus, kurie padės išmatuoti ir ištirti jūsų muzikos kritikos kompetenciją.

I etapas: Techninio raštingumo vertinimas (1–10)

Suskaičiuokite terminus: Paimkite savo paskutines 3 apžvalgas ir suskaičiuokite konkrečias muzikines sąvokas (pvz., sinkopė, ekvalaizeris, rezonansas). Maziau nei 5 terminai rodo pradedantįjį lygį.

Įvertinkite instrumentų analizę: Patikrinkite, ar įvardijate konkrečius instrumentus, ar tik bendrą foną (pvz., „boso linija“ vs. „808 bosas su iškraipymu“).

Išmatuokite harmonijos supratimą: Ar galite tekste paaiškinti kūrinio tonacijos pasikeitimą ar akordų progresijos kuriamą nuotaiką?

Patikrinkite ritmo fiksavimą: Įvertinkite, ar pastebite kūrinio metrumą (pvz., 4/4, 3/4) ir tempo (BPM) pokyčius.

Audituokite garso suvedimo (mix) analizę: Ar aprašote, kaip instrumentai išdėstyti stereofoninėje erdvėje (kairėje, dešinėje, priekyje)?

Įvertinkite vokalo techniką: Patikrinkite, ar kritikuojate tik balso tembrą, ar ir atlikimo techniką (pvz., vibrato, falcetą, melizmą).

Atpažinkite prodiusavimo stilių: Ar gebate įvardinti naudotus efektus, tokius kaip reverb, delay ar sidechain kompresija?

Išmatuokite dinamikos pajautimą: Patikrinkite, ar jūsų recenzijoje atsispindi kūrinio garsumo pokyčiai (nuo pianissimo iki fortissimo).

Įvertinkite struktūros analizę: Ar skiriate dėmesio dainos formai (pvz., posmelis, priedainis, tiltas (bridge)), ar vertinate kūrinį kaip vientisą masę?

Atlikite klaidų testą: Ar klausydamiesi gyvo garso įrašo sugebate iškart pastebėti nusidainavimą ar ritmo netolygumus?

II etapas: Istorinis ir kultūrinis kontekstas (11–20)

Atsekite muzikinę genealogiją: Ar galite įvardinti bent 3 istorinius atlikėjus, kurie padarė įtaką jūsų vertinamam albumui?

Įvertinkite diskografijos išmanymą: Ar žinote, kurioje vietoje šis kūrinys stovi paties atlikėjo kūrybos evoliucijoje?

Išmatuokite žanro taisyklių žinojimą: Ar skiriate subžanrus (pvz., synth-pop nuo hyperpop) ir žinote jų atsiradimo istoriją?

Analizuokite sociopolitinį kontekstą: Ar susiejate muziką su dabartiniais kultūriniais ar politiniais įvykiais, vykusiais kūrinio leidimo metu?

Įvertinkite tekstų analizės gylį: Ar analizuojate dainų žodžių metaforas ir potekstes, ar tik perfrazuojate tai, kas pasakyta tiesiogiai?

Atpažinkite techninės įrangos įtaką: Ar žinote, kaip konkretaus laikmečio sintezatoriai ar būgnų mašinos (pvz., Roland TR-808) suformavo žanro skambesį?

Įvertinkite geografinį supratimą: Ar suprantate regioninius muzikos skirtumus (pvz., Detroito techno vs. Berlyno techno)?

Išmatuokite citavimo gebėjimus: Ar galite savo tekste argumentuotai palyginti naują kūrinį su klasikiniu to paties žanro šedevru?

Įvertinkite vizualinio identiteto analizę: Ar gebate susieti albumo viršelį ar vaizdo klipą su pačia muzika į vieną estetinę visumą?

Atpažinkite plagiatą nuo citavimo: Ar skiriate, kada atlikėjas naudoja prasmingą semplą (ištrauką), o kada tiesiog kopijuoja svetimą idėją?

III etapas: Rašymo stilius ir argumentacija (21–30)

Pašalinkite emocinius klišė žodžius: Suraskite ir išbraukite žodžius „gražus“, „geras“, „baisus“. Pakeiskite juos aprašomaisiais veiksmažodžiais.

Išmatuokite argumentų grandinę: Ar jūsų teiginys „albumas vargina“ yra pagrįstas konkrečiu gamybiniu sprendimu (pvz., „dėl per didelės dinamikos kompresijos“)?

Patikrinkite struktūros logiką: Ar jūsų apžvalga sugrupuota temomis, ar tai tik chronologinis dainų sąrašas nuo pirmos iki paskutinės?

Įvertinkite metaforų originalumą: Ar jūsų naudojami palyginimai padeda skaitytojui išgirsti garsą per tekstą, nenaudojant banalių frazių?

Išmatuokite teksto objektyvumą: Ar sugebate pagirti albumą, kurio žanro asmeniškai nemėgstate, pastebėdami kokybišką darbą?

Atlikite subjektyvumo testą: Pašalinkite iš teksto frazes „mano nuomone“, „man atrodo“. Kompetentingas tekstas skamba tvirtai ir be jų.

Įvertinkite gebėjimą prognozuoti: Ar jūsų praeities apžvalgose įžvelgtos tendencijos vėliau pasitvirtino muzikos rinkoje?

Išmatuokite teksto ritmiką: Perskaitykite savo recenziją garsiai. Ar paties teksto sakinių ilgis ir ritmas dera su aprašomos muzikos nuotaika?

Audituokite antraštes: Ar jūsų apžvalgų pavadinimai atspindi pagrindinę idėją, ar yra tik pigus paspaudimų jaukas (clickbait)?

Įvertinkite gebėjimą kritikuoti autoritetus: Ar išdrįstate parašyti neigiamą recenziją visų pripažintam ir jūsų pačių mėgstamam atlikėjui, jei jo naujas darbas silpnas?

IV etapo: Išorinis lyginimas ir testavimas (31–40)

Atlikite akląjį testą: Parašykite recenziją naujam albumui prieš perskaitydami bet kokias kitų kritikų nuomones.

Palyginkite su profesionalais: Palyginkite savo akląjį tekstą su Pitchfork, The Wire ar Gramophone. Ar pastebėjote tuos pačius niuansus?

Išmatuokite auditorijos supratimą: Duokite tekstą perskaityti ne muzikantui. Ar jis suprato kūrinio atmosferą, net negirdėjęs muzikos?

Gaukite muzikantų grįžtamąjį ryšį: Duokite tekstą profesionaliam atlikėjui. Ar jis patvirtino jūsų technines pastabas kaip logiškas ir teisingas?

Įvertinkite išliekamąją vertę: Perskaitykite savo prieš dvejus metus rašytą tekstą. Ar analizė vis dar atrodo aktuali, ar buvo pagrįsta tik trumpalaike mada?

Sukurkite neigiamų argumentų atsvarą: Parašykite 3 argumentus, kodėl jūsų išpeiktas albumas kitam žmogui galėtų labai patikti.

Išmatuokite reakciją į kritiką: Kaip reaguojate, kai komentarų skiltyje jūsų analizę užsipuola gerbėjai? (Kompetencija = rami argumentacija, o ne emocijos).

Patikrinkite etikos kodeksą: Ar jūsų kritikai nedaro įtakos asmeninė pažintis su atlikėju arba gautos nemokamos dovanos/bilietai?

Suskaičiuokite peržiūrėtus formatus: Ar gebate vienodai profesionaliai vertinti ir vinilinę plokštelę, ir skaitmeninį srautą, suprasdami jų techninius skirtumus?

Įvertinkite nuolatinį mokymąsi: Ar per pastaruosius metus perskaitėte bent vieną knygą apie muzikos teoriją, istoriją ar garso inžineriją?

Jei recenzijoje randi įžvalgą, kurios pats nepadarytum perklausęs apžvelgiamą kūrinį, ir ta įžvalgą perskaitęs tu supranti "o, tikrai" — tai yra geros recenzijos bruožas. Žodžiu, man labai svarbu apžvalgininko įžvalgumas, išsami analizė. Manęs nedomina tokie dalykai kaip "simpatiškai skambantis", "patinka/nepatinka", perdėtai kritiškos recenzijos, kur albumas išvadinamas "šlamštu", "nevykusiu", "geriau tokio net nereikėjo išleisti", nes čia subjektyvo svertas nusveria objektyvą ir tą skaityti nelabai įdomu ir kartais nelabai ir skanu.

Taip pat man ypač nepatinka apžvalgos ar recenzijos, kur kalbama daugiau apie kontekstus negu apie aprašomą objektą (a la Ramūnas Zilnys), bet jei kontekstas saikingas, pateiktas įžangoje ir suteikiantis aprašomam objektui analizės kryptį, tai labai sveikintina. Žodžiu, gera recenzija turi irgi turėti tvarkingą struktūrą. Nekalbu apie kažkokius lietuvių kalbos mokyklinius rašinius, kur Dieve padėk, vos ne kiekvienas sakinys turi būti sustyguotas, bet žinote, recenzija nedaug skiriasi savo forma nuo esė, o esė, kad būtų įdomi, turi būti kryptinga. Nekryptinga esė tėra pliurpalai.

Jei tai albumo recenzija, turi būti aptarti skirtingi jo aspektai. Aš kai anksčiau rašydavau albumų apžvalgas, net knisdavausi į tokias detales kaip albumo viršelis, nes kartais sėkmingą įžvalgą gali iškapstyti iš atrodytų mažiausiai reikšmingų dalykų. Toks jau tas meno pasaulis. Jei recenzentas kalba tik apie albumo muziką, bet visiškai neužsimena apie dainų tekstus, tai man tokia recenzija nėra išsami ir aš jos negaliu vertinti kaip geros. Tai verčiau geras komentaras. Žinot, paveikslo kolorito neužtenka, dar reikia matyti ir tai, kas jame pavaizduota (turinys). 

Negalėčiau pasakyti nė vieno autoriaus, kuris tendencingai rašo geras apžvalgas. Kartais jaučiasi, kad apžvalga paskubėta, kūrinys nepakankamai išpreparuotas, kartais atrodo, kad ji yra fantastiška. Kai aš rašydavau apžvalgas, aš irgi atsimenu, kad kartais aš publikuoju, čia, music.lt, galutinį variantą, ir po kelių dienų aš pastebiu, kad man nepatinka, kaip ir ką aš parašiau. O kartais būna recenzijų, kur atrodo, atlikai genialų darbą. Išties, išpreparuoti albumą pilnai ir parašyti solidžią recenziją yra minimum kelių dienų analizės ir jos formulavimo darbas. Kartais iš paskubėjimo, forsavimo tiesiog išeina nelabai pavykusios recenzijos ir tiek. Dėl to neturiu kažkokio favorito recenzijų autoriaus, dažnai taikausi į konkretų albumą ir google ieškau visų įmanomų jo apžvalgų. Arba Youtube, nes video recenzijų formatas dabar yra visai ant bangos, patrauklus, greitai virškinamas ir įdomus. 

Dabartinis gyvenimo tempas iš esmės neleidžia gaišti daug laiko analizuojant ir gilinantis tiek į muzikos albumą ar knygą, todėl arba turi parašyti sąlyginai labai greitai arba nepradėti iš viso. Tiesa, yra keletas būdų - sėsk į kalėjimą arba sulauk senatvės kai skubėti jau nebus kur. Apskritai, perfekcionistams šis laikmetis yra labai nedėkingas (aš pats toks esu).

Tiesiog gali perklausyti naują albumą, iš karto užsirašyti kilusias mintis ir skirti tik šiek tiek laiko wikipediniam susipažinimui su atlikėju, kad turėtum kažkiek ,,mėsos'' savo rašiniui. Viskas. Arba gali labai stengtis ir skirti tam 2 paras ar daugiau.

Bet esmė, kad skirtumo beveik niekas neįvertins ir net nesupras. Laikys tave durnium. Žurnalistai norėdami pragyventi vien iš tokios veiklos, turi rašyti labai daug ir dažniausiai netgi labai skirtingomis temomis, tai galima pastebėti kad per tokį skubėjimą neretai savo tekstus pubikuoja net neištaisę tiek logikos tiek gramatinių klaidų (ypač gerai tai matyti portale Delfi.lt )

Jei recenzijoje randi įžvalgą, kurios pats nepadarytum perklausęs apžvelgiamą kūrinį, ir ta įžvalgą perskaitęs tu supranti "o, tikrai" — tai yra geros recenzijos bruožas. Žodžiu, man labai svarbu apžvalgininko įžvalgumas, išsami analizė. Manęs nedomina tokie dalykai kaip "simpatiškai skambantis", "patinka/nepatinka", perdėtai kritiškos recenzijos, kur albumas išvadinamas "šlamštu", "nevykusiu", "geriau tokio net nereikėjo išleisti", nes čia subjektyvo svertas nusveria objektyvą ir tą skaityti nelabai įdomu ir kartais nelabai ir skanu.

Taip pat man ypač nepatinka apžvalgos ar recenzijos, kur kalbama daugiau apie kontekstus negu apie aprašomą objektą (a la Ramūnas Zilnys), bet jei kontekstas saikingas, pateiktas įžangoje ir suteikiantis aprašomam objektui analizės kryptį, tai labai sveikintina. Žodžiu, gera recenzija turi irgi turėti tvarkingą struktūrą. Nekalbu apie kažkokius lietuvių kalbos mokyklinius rašinius, kur Dieve padėk, vos ne kiekvienas sakinys turi būti sustyguotas, bet žinote, recenzija nedaug skiriasi savo forma nuo esė, o esė, kad būtų įdomi, turi būti kryptinga. Nekryptinga esė tėra pliurpalai.

Jei tai albumo recenzija, turi būti aptarti skirtingi jo aspektai. Aš kai anksčiau rašydavau albumų apžvalgas, net knisdavausi į tokias detales kaip albumo viršelis, nes kartais sėkmingą įžvalgą gali iškapstyti iš atrodytų mažiausiai reikšmingų dalykų. Toks jau tas meno pasaulis. Jei recenzentas kalba tik apie albumo muziką, bet visiškai neužsimena apie dainų tekstus, tai man tokia recenzija nėra išsami ir aš jos negaliu vertinti kaip geros. Tai verčiau geras komentaras. Žinot, paveikslo kolorito neužtenka, dar reikia matyti ir tai, kas jame pavaizduota (turinys). 

Negalėčiau pasakyti nė vieno autoriaus, kuris tendencingai rašo geras apžvalgas. Kartais jaučiasi, kad apžvalga paskubėta, kūrinys nepakankamai išpreparuotas, kartais atrodo, kad ji yra fantastiška. Kai aš rašydavau apžvalgas, aš irgi atsimenu, kad kartais aš publikuoju, čia, music.lt, galutinį variantą, ir po kelių dienų aš pastebiu, kad man nepatinka, kaip ir ką aš parašiau. O kartais būna recenzijų, kur atrodo, atlikai genialų darbą. Išties, išpreparuoti albumą pilnai ir parašyti solidžią recenziją yra minimum kelių dienų analizės ir jos formulavimo darbas. Kartais iš paskubėjimo, forsavimo tiesiog išeina nelabai pavykusios recenzijos ir tiek. Dėl to neturiu kažkokio favorito recenzijų autoriaus, dažnai taikausi į konkretų albumą ir google ieškau visų įmanomų jo apžvalgų. Arba Youtube, nes video recenzijų formatas dabar yra visai ant bangos, patrauklus, greitai virškinamas ir įdomus.