Kazkas banalaus... Bet tai mano meiles istorija

Kazkas banalaus... Bet tai mano meiles istorija

Dzulija

Jis atrodė buvo tas kurio visada ieškojau. Išdraugavom beveik dvejus metus. Žinoma, visko buvo- ir pykčių, netekčių, ir džiaugsmo. Tačiau visada mes vieną kitą palaikėm, vienas kitam buvom atrama net tuomet kai tikrai buvom neteisūs... Visada radom gražių žodžių vienas kitam. Na, tiesiog ateitį įsivaizdavau tik su juo, atrodė daugiau nieko negali būti šalia kaip tik jis, bet...
Už preeitą vasarą nuvažiavau į stovyklą. Tiesiog ir jis ir artimieji mane įkalbėjo ten nuvažiuoti, nes aplinkiniai matė, jog esu pavargusi, irzli ir man reikia pakeisti aplinką, reikia naujų pažinčių. Mačiau, jog mano mylimasis truputį nerimavo, tačiau jo pasitikėjimas manimi viską nugalėjo, tiesiog jis tikėjo manimi, jog jo neišduosiu. Ir aš jam žadėjau, jog kai tik grįšiu viskas bus dar geriau.
Aš išvažiavau... Sutikau puikių draugų. Ir atsirado dar vienas, kuris sujaukė mano stereotipus... Siaubas. Iš tikrųjų jis buvo patrauklesnis už tą, kuris laukė manęs namie, jis buvo ne tik patrauklesnis, tačiau gal net nuoširdesnis... tačiau negalėjau sau leisti aklai pulti į tą sūkurį... Man buvo be galo sunku, nes dvi savaites, kiekvieną dieną mačiau to veidą, kuris mane traukia kaip magnetas... Sunkiausia buvo tai, jog ir man jis negalėjo atsispirti- rodė išskirtinį dėmesį man, vakare kvietė eiti dviese po jūros pakrantes... Pirmą kartą sutikau- tiesiog maniau tai bus prima pažintis stovyklos draugų sąraše, tačiau tai nešė daugiau... Jis mane kvietė ir antrą ir trečią sykį, tačiau daugiau turėjau atsispirti. Nėjau, nors širdis lėkė paskui jį... Tąkart vadovavaus sveiku protu, nors širdis plyšte plyšo... Buvo sunku pro telefono ragelį kalbėti su pirmuoju mano mylimuoju, kuriam jaučiau tik pusę jausmų, kuriuos jaučiau prieš stovyklą... Buvo sunku patikėti, jog atsirado kitas žmogus, kuris pranoko mano idealą... Vieną vakarą kai visi kiti mūsų būrio stovyklautojai išėjo į vakaro šokius, mes stovykloj kartu su tuo jausmų sumaišties sukėlėju savo kieme likom dviese. Aš į šokius nėjau todėl, jog prastai jaučiausi; pykino, skaudėjo galvą. O jisai kodėl liko- nežinau. Gulėjau merginų namelyje, kai jisai pasibeldė į duris... O aš jo mažiausiai norėjau matyti. Atidariau duris ir paklausiau ko jis nori, tačiau jis nieko netaręs pačiupo mane ir pradėjo karštai bučiuoti... Tai buvo nuostabiausias bučinys, nuostabiausia meilės akimirka mano gyvenime.. Niekada tokio nuostabaus jausmo iš nieko nebuvau patyrusi... net iš savo pirmojo mylimojo. O štai šis niekšas įsibrovė į mano valdas, ir įsisiurbęs į lūpas glamonėjo, glostė plaukus ir kartojo „tu vienintelė“...
Tiesiog aš to nesitikėjau. Tačiau pikta ir įtūžusi klausiau jo „ar gi aš tau nesakiau, kad manęs namie laukia mano vienintelis, ar gi nesupranti, jog man tu nerūpi“... nors tai nebuvo visiška tiesa. Po to visą naktį negalėjau užmigti- galvojau apie mano širdies įsibrovėlį, tirpau nuo šiltų jausmų, nugara bėgiojo šiurpuliukai... Negalėjau užmigti ir todėl, jog išdaviau kai ką... O ką? Nežinau...Gal save, gal tą kuris mane laukia... Pirmasis mano mylimasis jau nebebuvo mylimasis, jis buvo kažkas daugiau nei draugas, bet nebe tas, kurį mylėjau prieš tai... Netirpau kai prisimindavau jo glamones, širdis nesidaužė prisiminus jo žydras akis, man labiau patiko rudos... Tos pačios rudos akys, kurios man kartojo: „tu mano vienintelė...“
Tačiau vis dėl to širdies stengiausi neklausyti, stengiausi klausyti sveiko proto... Bet staiga širdis nugalėjo- turėjau nuspręsti- žydrosios ar rudosios akys labiau nusipelnė mano širdies... Ne vienos... Dabar esu viena, toli nuo rudųjų akių, ir visai netoli žydrųjų, tačiau nė vienos daugiau po mano sprendimo manęs neglamonėjo. Stovyklos pabaigoj išsiskyriau su mano širdies įsibrovėliu, grįžusi iš stovyklos nebegalėjau toliau mylėti kito, kai galvoju visai apie kitą. Todėl išsiskyriau su žydraakiu, nes jaučiau, kad jis man liko tik kaip draugas. Mes net nebesisveikinam, nors didelio miesto gatve tenka praeiti vienas pro kitą. Įsitikinau, kad viskas: visos svajonės, ateities planai, idealai, gali greitai sugriūti, kai tai atrodo visiškai neįmanoma...
Man tai nutiko daugiau nei prieš metus... Kai dabar viskas susigulėję mano širdyje galiu tai papasakoti ir jums, mylimieji ir mylimosios. Kartais sveikas protas yra visiškai bejėgis prieš stiprų širdies jausmą...
Iš pat pradžių man buvo be galo sunku atsitiesti, nieko nebenorėjau... Jaučiausi silpna. Reikėjo daug laiko kol vėl radau jėgų nebežvelgti į tolimą praeitį, o žiūrėti tiesiai ir eiti teisingu keliu, bet žinau, jog visada koją pakišti gali tie beprotiški jausmai... Ir žinau, jog viską lemia lemtis.

2006 m. kovo 21 d.

Dzulija / Neuzmirsiu gero draugo...

2006 m. lapkričio 2 d.

Dzulija / Labas rytas mano mieloji vunderkinde!!

2006 m. balandžio 29 d.

Dzulija / Siandien mano gimtadienis 10 PRIEZASCIU KODEL NESIJAUCIU 16

2006 m. balandžio 17 d.

Visi dienoraščiai

Kiti šio vartotojo įrašai

Komentarai (4)

Susijusi muzika: pasirinkti

PERŽIŪRĖTI

RAŠYTI

Silentist
2006 m. kovo 26 d. 17:30:21

nuoširdumas - gėris. sujaudino

____________________
Auka suprato kad nusikaltimo bendrininkus senokai pazinojo

Atsakyti

lacunacoil
2006 m. kovo 22 d. 18:19:44

pritariu shy kart nerimui> jei jautei kad tau labaiu patinka rudos akys reikejo likti su jomis... na bet tavo teise rinktis....

____________________
The Riddle Wants To Be...

Atsakyti

renny
2006 m. kovo 22 d. 10:29:38

kartais reikia pabuti egoistais ir pagalvoti apie save. jeigu tau gerai su rudom akim tai kam galvoti apie zydras? siaip ar taip tu dabar vis tiek nesisveikini su zydrom akim. o jeigu butum pasirinkusi rudas akis? zydros akys taip pat butu nusisukusios nuo taves. o dabar esi viena, nors galejai buti su rudom akim...

____________________
Rytas ateis, kaip ateina mirtis išdidi, bet prieš mirtį dažnai širdyje nurimsti....

Atsakyti

EgzistencinisNerimas
2006 m. kovo 21 d. 20:19:26

Aš tau atvirai pasakysiu - šūdą ta lemtis lemia!
O va taip ir būna. Tu mylėjai Žydras Akis, bet sutikai Rudas Akis. Tada pamilai Rudas Akis. Dar daugiau - Rudos Akis "mylėjo tave karštai". Apimta baimės įskaudinti, tu palikai abu.
To aš labiausiai ir nekenčiu. Žmonės bijo būti laimingi. Bet juk tau reikėjo būt su Rudom Akim, jei aišku tu jį mylėjai. Bijodama įskaudint Žydras Akis tu įskaudinai Rudas Akis (tau dėl to turėjo būt dar skaudžiau, jei mylėjai jį), Žydras Akis ir, kas durniausia, save. Vietoj to, kad paaukojus žirgą būtum išgelbėjus karalių. Ir karalienę.

____________________
Kopijuoti be autoriaus sutikimo draudžiama. Rimtai.

Atsakyti

Vartotojo vardas:
Slaptažodis:	(bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas:	(reikės patvirtinti)

Naujienos	Dienoraščiai	Stiliai
Grojaraščiai Diskusijų temos	Kūryba	Vartotojai
Komentarai	Dainų tekstai	Gairės

Albumas Daina Grupė Kita


Nuoroda su atnaujinta informacija bus atsiųsta jums.
Jūsų komentarai arba papildoma informacija, padėsianti mums greičiau papildyti duomenų bazę.
SIŲSTI PRAŠYMĄ / Grįžti į paiešką

Pasiūlė	Daina	Mėgsta
Rolandas77	When the Sun Hits Slowdive	6
Alvydas1	Hoppípolla Sigur Ros Nuostabus albumas	5
Very_crazy_enough	Stormy Santana	4
DjVaids	The Way To You Dovilė	2
Konditerijus	Oi, pelėda Vytautas Kernagis	1
Sahja	Every girls sometimes go crazy Lina Joy	0