Ne taip senai, po mano balkonu buvo įsikūręs nykštukų kaimelis, pavadinimu Bohema. Kiekvienas nykštukas turėjo savo darbą. Vienas rašydavo, kitas grodavo, dar kitas filosofuodavo, sekantis eilėraščius kurdavo, kitas nervus gadindavo. Žodžiu niekam nerūpėjo ateitis. Bet atsirado viena persona vardu Hačino Gabutanatris, bet visi jį vadino Pablo. Dienas jis leisdavo gulėdamas žolėje ir žiūrėdamas į smogu apsitraukusį dangų. Kaskart jam galvoje sukdavosi tik viena vienintelė mintis – išgarsėti. Jis puikiai žinojo, kad laisvai samdomu menininku nenori būti. Širdis troško kažko kito. Aukštumų, turto, dėmesio ir merginų. Tomis dienomis kai saulė prasiskverbdavo pro pilkšvą miglą, Pablo ryškiai matydavo savo ateities viziją. Tačiau tądien toji vizija privertė nykštuką atsikelti ir imtis veiksmų. Jis susikrovė į maišelį visą, per 18 metų užgyventą turtą, ir pasišaukęs savo šunelį Koto iškeliavo į platųjį pasaulį. Taip jis keliavo nuo durų prie durų dirbdamas įvairius darbus. Plovė indus, valė tualetus degalinėse, nurinkinėjo sliekus nuo asfalto, gramdė muses nuo mašinų bamperių. Prie taip trokštamos šlovės Pablo nepriartėjo nei per žingsnį kol vieną dieną įvyko lūžis. Tą lūžį paskatino įvykis... Gavęs algą Pablo nusprendė padaryti vakarienę sau ir Koto. Vyrukai linksmai traukė link Norfos kai iš už kampo išlindęs baltas limuzinas, dideliu greičiu lėkdamas nutrenkė per kelią einanti Koto. Šunelis su trenksmu vožėsi į priekinį mašinos stiklą ir persiritęs per kapotą nukrito prie Pablo kojų. Limuzinas nuvažiavo. Koto gulėjo nejudėdamas, bet vis dar sunkiai kvėpuodamas. Pablo suklupo prie geriausio draugo ir prižadėjo už jį atkeršyti. Įniršio ir liūdesio apimtas Pablo nulėkė kur akys mato pamiršdamas dėl ko turėtų keršyti. Tiesa pasakius Koto nebuvo sužeistas. Pagulėjęs pusvalandį ant asfalto jis sunkiai atsistojo ant savo trumpų kojyčių ir pasipurtęs nulėkė ieškoti savo žioplo šeimininko. Šis įvykis liepė Pablo imtis veiksmų. Pirmiausia jis visame mieste esantiems baltiems limuzinams pradūrė padangas (supraskit, sprogmenims jis pinigų neturėjo, o beisbolo lazdos nenulaikė). Baigęs savo išpuolius Pablo įsidarbino striptizo šokėju. Pradžioje jam sekėsi neblogai, bet kadangi jis buvo nelabai įspūdingo stoto (pavadinkime taip...), todėl turėjo pasitraukti iš šio verslo. Turėdamas kišenėje 600lt ir banko sąskaitoje 2000lt, Pablo patraukę tamsesnio smogo link. Taip jis sugrįžo į gimtąjį miestelį ir įkūrė jame keletą parduotuvių, kurios vėliau peraugo į didelį nykštukinį parduotuvių tinklą ir savo centru pasirinko naujesnį rajoną, VIPŠILAIČIUS.
Jums tikriausiai įdomu kas nutiko Koto. Jis nelegaliai emigravo Vokietijon ir įsidarbino Komisaro Rekso kaskadininku. Niekada nesvajojęs apie šlovę Koto dabar turi viską. Aukštumas, turtą, dėmesį ir žinoma merginas.
Pabaiga
|
 2007 m. balandžio 9 d.
|
 2007 m. spalio 26 d.
 2007 m. rugpjūčio 17 d.
 2007 m. gegužės 11 d.
|
2007 m. balandžio 9 d. 20:23:55
2007 m. balandžio 9 d. 20:00:22
____________________
Whatever people say I am - that's what I'm not.
2007 m. balandžio 9 d. 17:43:08
____________________
Mano smegenys nėra erogeninė zona, taip kad prašyčiau man jų nepist.
2007 m. balandžio 9 d. 16:41:02
Ir jeigu būtumete perskaitęs(-usi) mano pasakojimą iki galo galėtumėte tokių kvailų klausimų ir neklausinėti.
2007 m. balandžio 9 d. 16:32:38
Esą apie užsienietiškus nykštukus tekstas?
2007 m. balandžio 9 d. 15:28:25
Kiaulienoišpjovėle, Jūs mane ir vėl sužavėjote! Kada teiksitės išleisti savo knygą? Jau yra keletas gerbėjų stovinčių eilėje
Aš ir be knygos garsi! Tačiau mano pirmojo knyga "Neatrasti talentai" kaip tik dabar atiduota spaustuvei.
2007 m. balandžio 9 d. 15:18:55
Lauksim daugiau
____________________
Kai pirštas rodo į dangų, tik kvailys žiūri į pirštą.
2007 m. balandžio 9 d. 15:07:56
____________________
Š.E.A
2007 m. balandžio 9 d. 15:04:39
____________________
Kartais atrodo, kad šiais laikais tolerancija yra menas. Ir aš rimtai.