Shadows of the Sun yra mano go-to albumas nykiam žiemos vakarui. Ypač tinka pasivaikščiojimams pro snieguotas vietas, ypač parkus ar užmiesčio vietas. Eos viena geriausių Ulver dainų, nors All The Love ir Vigil vertinu panašiai aukštai.

O Uriah Heep kažkoks įdomus fenomenas, gan žinoma grupė rytinėj uždangos pusėj, bet nebaisiai įsipaišė vakariečiams į ausis. Todėl matyt ir dabar, globalizuotoj muzikinėj diskusijoj, kur madas vis dar diktuoja vakarai, mes Uriah Heep vardo nelabai ir girdime. Dar ryškiau šis fenomenas pasijunta ant Manfred Mann's Earth Band.

Puikūs jūsų klausiniai, Alvydai ir Vilte. Aš tai jau einu į pabaigą su man įdomių 2025-ųjų metų albumų perklausomis ir analizėmis, šis projektas užsitęsė per daug ilgai. Tikėjaus pabaigt sausio pabaigoje, bet panašu, kad pabaigsiu tik kovo pabaigoje. Ir po to bėgsiu prie 2026 muzikos, kur yra jau bent pora dešimčių man įdomių albumų išleista. Šiuo metu klausomiausias albumas yra Ange – Cunegonde (klasikinis progrokas). Kelias dienas prieš buvo Blut Aus Nord – Ethereal Horizons (atmosferinis juodmetalis). Dar kelios dienos prieš aš buvau lietuviškoje muzikoje (ėjo Angelou – Rodeo sofistikuotas R&B ir Colours of Bubbles – Stela kinematografinis rokas ir pan.).

Nuo penktadienio nenustoju klausytis Uriah Heep. Jau išlukštenau Sweet Freedom (1973), Fallen Angels (1978), o šiandien Wake the Sleeper (2008). Trys skirtingi vokalistai David Byron, John Lawton ir Bernie Shaw ir išties, skirtumas akivaizdus. Kol kas vis dar svarstau, kuris balsas man labiausiai patinka, nes dar reikia pridėti John Sloman iš albumo Conquest.

Uriah Heep klasikinis rokas, sovietmečiu skambėjęs iš kiekvieno kiemo langų, dabar visiškai užmirštas lyg Grūto Parkas. Aš ir pats turiu 14 albumų (cd), ir 1 dvd (Ultimate Antology), bet jau keletą metų nesu jų klausęsis. Dabar su didžiausia nostalgija kamšau juos tarp gausių naujienų.

Šiom dienom mane kažkaip pakerėjo Ulver albumas Shadows of the Sun (2007). Kasdien paklausau bent po vieną dainą, ir lėtai mėgaujuosi visomis. Tai kažkoks ypatingas albumas, apskritai, bet ir visos Ulver diskografijos kontekste.

Pastaruoju metu daugiausiai klausyti šie:

Gazpacho - Firebird (2005)

Nagrinėju Gazpacho albumus iš eilės, tai sustojau ties šiuo, dabar laukiu prieiti prie Night. Bet naujausią albumą vis tiek teks suklausyti anksčiau, mat reikės sudaryti topą.

Soen - Cognitive (2012)

Labai puikus debiutinis Soen albumas, per mažai net vertinamas, sakyčiau.

Leprous - Aphelion (2021) ir Melodies of Atonement (2024)

Iš naujo atradau Leprous ir Einar Solberg su šiais albumais. Privertė prisiminti, kad tai viena geriausių šių dienų progresyvaus metalo grupių ir dėkui, kad galiu jų klausytis savo laikais.

IQ - Dominion (2025)

Naujausias atradimas. IQ iki šiol nepažinojau, tik girdėjau pavadinimą, ir šis naujas albumas man netgi labiau dabar patinka nei senesnė kūryba. Žiūrėsim, kas bus toliau.

Lapkričio mėnesį nebuvo baisiai daug muzikos mano grojaraštyje, bet stengiausi tai, ką klausau, įsiklausyti iki pat gilumos. Buvo ir naujų, ir senų albumų. Naujienos:

Gazpacho – Magic 8-Ball (2025)

Lunatic Soul – The World Under Unsun (2025)

Deftones – Private Music (2025)

Senienos:

The Kinks – Low Budget (1979)

Kraftwerk – Trans-Europe Express (1977)

Asia – Asia (1982)

Asia – Alpha (1983)

Asia – Astra (1985)

Siais metais vasara (ligonineje) daug klausiau Jarre'o, paskui ir beach boys vokalistui atmint jo netekus vasaros viduryje ju hitu. Per savo gimtadieni klausiau Zvagulio Alaus baro dainas, naktimis naktines personas uz grotu belaukiant ryto valandu tamsoje su pirmais pauksciais. Minimalistu, avantgardistu, zmonai eighties diskoteka leisdavau. Pats vietoj buuren koncerto i kuri Neva nepakliuvau - tiesto ir van dyk kompozicijas. Gigi d'Agostino jegagrojus dar..

Zodziu buvo linksmi metai nors linksmiausias dienas praleidau uzdarytas.

Yra dvi didžiausios klausymo sritys: viena yra Black Sabbath diskografija. Daugiausiai suku Ozzio eros albumus:

1. Black Sabbath – Black Sabbath (1970)

2. Black Sabbath – Paranoid (1970)

3. Black Sabbath – Master of Reality (1971)

4. Black Sabbath – Vol. 4 (1972)

5. Black Sabbath – Sabbath Bloody Sabbath (1973)

6. Black Sabbath – Sabotage (1975)

7. Black Sabbath – Technical Ecstasy (1976)

8. Black Sabbath – Never Say Die (1978)

Kita klausymo sfera yra mano turimi CD / DVD / Blu-ray įrašai, kuriuos suku besimėgaudamas laisvesniu atostogų laiku. Paskutiniu metu sukau šiuos:

9. Jethro Tull – Crest Of A Knave (1987)

10. Jethro Tull – Rock Island (1989)

11. Jethro Tull – Catfish Rising (1991)

12. Led Zeppelin – Physical Graffiti (1975)

13. Van der Graaf Generator – Live At The Paradiso (DVD, 2009)

14. The Alan Parsons Project – The Turn Of A Friendly Card (Blu-ray, 1980)

15. Death – Symbolic (1995)

16. The Police – Ghost In The Machine (1981)

17. Sepultura – Roots (1996)

18. Weather Report – Mysterious Traveller (1974)

19. Madonna – Ray of Light (1998)

20. Korn – Issues (1999)

21. Fleetwood Mac – Tango In The Night (1987)

Na ir dar galima paminėti porą naujų įrašų, kurių aktyviau pasiklausiau pastaruoju metu, bet nauja muzika šiuo metu nėra mano fokuse:

22. Madonna – Veronica Electronica (2025)

23. The Weeknd – Hurry Up Tomorrow (2025)

Nu ir dar porą įrašų, kurių neturiu kolekcijoje, bet bent jau Spotify sukau:

24. Psychotic Waltz – The God-Shaped Void (2020)

25. Ulver – Shadows Of The Sun (2007)

Rudenio

2024 metus

Vasarą klausiau labai mažai muzikos, dabar bandau prisivyti šviežienas, tai iš esmės sukasi daug dar birželį išleistos medžiagos:

1. Motorpsycho – Yay! (progressive / psychedelic rock, 2023)

2. Thy Catafalque – Alföld (progressive / avant-garde metal, 2023)

3. Avenged Sevenfold – Life Is But A Dream... (progressive / avant-garde metal, 2023)

Šiandien pradėjau sukti vakar išleistą albumą:

4. TesseracT – War of Being (progressive metal, 2023)

Iš nenaujų albumų daugiausiai klausau Death paskutinių albumų triados:

5. Death – Individual Thought Patterns (progressive / death metal, 1993)

6. Death – Symbolic (progressive / death metal, 1995)

7. Death – The Sound of Perseverance (progressive / death metal, 1998)

Nu ir bonusui, vieną kitą kartą pastaruoju metu prasukau lengvesnį, klasiškesnį ir melodingesnį albumą atokvėpiui:

8. Kim Carnes – Voyeur (pop rock, 1982)

Šį pusy metu 

Iš šviežienų klausau:

1. The Ocean – Holocene (prog metal, 2023)

2. Sparks – The Girl Is Crying In Her Latte (art pop, 2023)

3. Redemption – I Am The Storm (prog metal, 2023)

4. Hawkwind – The Future Never Waits (space rock, 2023)

5. Yes – Mirror To The Sky (prog rock, 2023)

6. Gorillaz – Cracker Island (electropop, 2023)

Seniena kol kas sukasi tik viena:

7. The Alan Parsons Project – The Turn of a Friendly Card (prog rock / pop rock, 1980)

Šiom dienom labiausiai sėdęs ant Motorpsycho – Ancient Astronauts (prog / psych / hard rock, 2022) beigi Esthesis – Watching Worlds Collide (prog / jazz / alternative rock, 2022). Taip pat bandau įlįsti į Karfagen – Land of Green And Gold (prog rock, 2022).

Rugpjūtį rugsėjį spalį:

Metus:

Dabar vėl suku Peter Hammill diskografiją: kol kas koncentruojuos ties pirmais šešiais jo albumais (Fool's Mate, Chameleon In The Shadow of the Night, The Silent Corner and the Empty Stage, In Camera, Nadir's Big Chance ir Over), bet jau daugmaž išsėmiau. Planuoju judėti toliau į post-Over laikotarpį, kuris man kelia šiek tiek problemų... galbūt dabar suprasiu vėlyvesnę PH kūrybą.

Iš naujesnių daugiau suku šiuos:

Ghost – Impera

Korn – Requiem

Big Big Train – Welcome To The Planet

Persefone – metanoia

Marillion – An Hour Before It's Dark

Metai prasuoliavo - 2021:

Mano vasaros top10:

1. Frost* – Day And Age (2021)

2. Balthazar – Sand (2021)

3. Steely Dan – Gaucho (1980)

4. Kayak – Out of This World (2021)

5. Mountain – Nantucket Sleighride (1971)

6. Leprous – Aphelion (2021)

7. Mahavishnu Orchestra – Visions of the Emerald Beyond (1975)

8. 10cc – Deceptive Bends (1977)

9. Oranssi Pazuzu – Värähtelijä (2016)

10. Royal Blood – Typhoons (2021)

per visą vasarą šių

Šią savaitę iš esmės vyrauja du albumai: Mastodon - The Hunter (heavy/prog metal, 2011) ir God Is An Astronaut - Ghost Tapes #10 (post rock, 2021).

Per visą karantina šitų grupių albumų daugiausiai