Grąžinki mano pertrūkusią naktį,
mano veidrodinį kambarį ir slaptą gyvenimą,
vieniša tapo čia: nebeliko jau nė vieno, ką gali kankinti.
Suteiki man absoliučią kontrolę
kiekvienai gyvenančiai sielai.
Ir gulk šalia manęs, mažute -
TAI - ĮSĄKYMAS!
Duoki kreko (kokainą) ir analinį seksą.
Pasiimki vienintelį belikusį medį
Ir susikišk jį į plyšį savos kultūros,

Sugrąžinki man Berlyno sieną
Duoki Staliną ir šv.Paulių.
Brolau, aš jau ateitį mačiau:
Tai - žudynės.

Dalykai turėtų slysti, slyst į visas puses
Nebus nieko
Nieko, kad dar galėtum išmatuot.

Pūga, pasaulio pūga
Perkirtusi jau slenkstį
Ir ji jau nuvertė
Sielos tvarką
Kai jie pasakė: atgailauk, tu atgailauk,
Nesupratau, apie ką čia taip.
Kai jie pasakė: atgailauk, tu atgailauk,
Nesupratau, apie ką čia taip.
Kai jie pasakė: atgailauk, tu atgailauk,
Nesupratau, apie ką čia taip.
Kai jie pasakė: atgailauk, tu atgailauk,
Nesupratau, apie ką čia taip.

Tu neatskiri manęs nuo vėjo,
Tu niekad neatskirsi, tu niekad neatskyrei.
Aš - mažiuks žydelis,
Kuris parašė "Bible".

Mačiau tautas pakylant, žlungant,
Girdėjau jų istorijas, girdėjau jas visas.
tik meilė - vienintelis variklis išlikimo.
Tavasis tarnas... jam pasakyta
Ištarti aiškiai, šaltai ištarti:
jau viskas, nebejuda tai į priekį.
O šiuo metu sustoja dangaus ratai.
jauti, kaip velnias jojinėja tarp žiemkenčių pasėlių,
Pasiruoški ateičiai: nes tai - žudynės.

Dalykai turėtų slysti, slyst į visas puses
Nebus nieko
Nieko, kad dar galėtum išmatuot.

Pūga, pasaulio pūga
Perkirtusi jau slenkstį
Ir ji jau nuvertė
Sielos tvarką
Kai jie pasakė: atgailauk, tu atgailauk,
Nesupratau, apie ką čia taip.
Kai jie pasakė: atgailauk, tu atgailauk,
Nesupratau, apie ką čia taip.
Kai jie pasakė: atgailauk, tu atgailauk,
Nesupratau, apie ką čia taip.
Kai jie pasakė: atgailauk, tu atgailauk,
Nesupratau, apie ką čia taip.(?)


Pasikėsinta bus į vakarų senovės kodą
Tavasis gyvenimas (kuris neviešas) staiga jisai susprogs,
Tvyros vaiduokliai
Ant kelio bus gaisrų
ir šokantis baltaodis...

Matysi moterį. Ją, pakabintą žemyn galva...
Jos bruožai bus uždengti užkritusiu galvos gaubtu.
ir visi maži menki poetai vaikščios netoliese...
stengdamiesi skambėti taip kaip Charlie Manson* 
ir šokantis baltaodis...

Sugrąžinki man Berlyno sieną
Duoki Staliną ir šv.Paulių.
Duoki Christ'ų
ar duoki Hiroshimą 

Sunaikinki dar viną embrioną
Mes nemėgstame vaikučių jokiu būdu,
Mačiau aš ateitį, vaikeli,
Tai - žudynės.

Dalykai turėtų slysti, slyst į visas puses
Nebus nieko
Nieko, kad dar galėtum išmatuot.

Pūga, pasaulio pūga
Perkirtusi jau slenkstį
Ir ji jau nuvertė
Sielos tvarką
Kai jie pasakė: atgailauk, tu atgailauk,
Nesupratau, apie ką čia taip.
Kai jie pasakė: atgailauk, tu atgailauk,
Nesupratau, apie ką čia taip.
Kai jie pasakė: atgailauk, tu atgailauk,
Nesupratau, apie ką čia taip.
Kai jie pasakė: atgailauk, tu atgailauk,
Nesupratau, apie ką čia taip.(?)


*Charlie Manson - žmogžudys, išžudęs holivudo režisieriaus Romano Polanskio šeimą ir buvęs tų laikų bohemos atstovas.