Lietus

 Lija. Man patinka kai lija. Aš gyvenu lietuje. Mėgaujuosi juo. Aš jį myliu. Labiau už viską. Tegul niekas nebando manęs sustabdyti. Aš vistiek išesiu. Per lietų. Pasivaikščioti. Paklausyti savo balso, skaidresnio už krištolą. Vidinio. Dažnai cypiančio balso. Išeisiu. Pabūti su savimi, net jei namai bus tušti ir juose alsuosiu tik aš. Taip, žinau. Persišaldysiu. Bet, mama, tu manęs nesustabdysi. Tu ne namie. Liko tik valanda, bet aš spėsiu. Man nesvarbūs visi tie kasdieniai darbai. Jie palauks. Lietus ne. Žinau. Trečiadienį mokslo metų pabaigimo koncertas. Atsargiai. Atsargiai su tikruoju balsu. Negalima susirgti. Aš dar neišgijau. Bet lietus nelauks. Tiesiog palis ir viskas. Tada vėl reiks laukti. Ilgai. Sunkiai. Jaučiant kažką bjauraus viduje. Gal skausmą. Gal... Nenoriu. Nieko. Noriu būti. Egzistuoti. Paprasčiausiai. Jokių pareigų, reikalavimų ar taisyklių. Pavargau. Nuo ko? Visko. Kas tas viskas? Tiesiog viskas ir tiek. Nesikabinėk ant peties sėdintis, žmogeliuk. Prašau. Ramiai. Ramiai. Ramiai! Kvėpuoju. Tolygiai. Bandau. Kad viskas būtų lygu. Gyvenimas. Siela. Širdis. Ji išpampusi... Nuo lietaus. Kaltas jis. Vanduo. Nenoriu kalbėti. Noriu jausti. Kažką. Šalia savęs. Arti. Visai čia pat. Apkabinti. Neturiu ką. Noriu apkabinti. Šilti jausmai. Neturiu jų kam padovanoti. Turėjau, bet... Bet yra bet. O dabar gyvenu kaip gyvenu. Su savim. Viena. Kaip lietaus lašelis. Bet ir jie susijungia krisdami. O aš ne. Aš esu kas kita. Žmogus. Būtybė. Gyvas daiktas. Žaislas. Įrankis. Paprasčiausiai. Lietus. Lietaus lašelis ant kažkieno skruosto. 

 Lietuje niekas nemato mano ašarų. Niekas jų net nepastebi.