Negalima vartoti tokiu zodziu:

adejalas,

akuratnas, -a, akurat(n)us, -i = tvarkìngas, -a, kruopštùs, -ì, padorùs, -ì; gẽras, -à; teisìngas, -a akuračiai, akuratn(i)ai = tvarkìngai, kruõpščiai; padõriai*; geraĩ; teisìngai 1.1.4. apart = bè, išskýrus; be tõ 1.1.5. arenda = núoma arenduoti = núomoti(s), iš(si)núomoti 1.1.6. babina = rìtė 1.1.7. bakanas = kẽpalas 1.1.8. balėja, balija = 1. skalbtùvė; 2. praustùvė 1.1.9. balkis = sijà 1.1.10. bantas = 1. kãspinas; 2. petelìškė (kaklaraištis) bantuotas, -a = kaspinúotas, -a 1.1.11. baranka, baronka = riestaĩnis baronkėlė, baronkytė = 1. riestainiùkas; 2. traškùtis 1.1.12. barchatas = aksómas barchatinis, -ė = aksomìnis, -ė 1.1.13. basket(k)ės = sportùkai, spòrtbačiai; spec. krepšìnio bãtai 1.1.14. baumkuchenas, bankuchenas = šakõtis 1.1.15. benzokolonėlė, benzokolonkė, benzokolonka = 1. degalìnė; 2. (benzìno) kolonė̃lė 1.1.16. bevelyti = bū́ti liñkusiam, -iai, liñkti; plg. 1.1.84. 1.1.17. biednas, -a = neturtìngas, -a; skurdùs, -ì biednai = neturtìngai, skur̃džiai biedniokas = var̃gšas, var̃geta, skur̃džius biednystė = var̃gas, skur̃das biednuomenė = vargúomenė 1.1.18. biskis, biskelis, biskutis ...; biškis, biškelis, biškutis ... = trupùtis, truputė̃lis, trupučiùkas, mažumė̃lis biskį, biskelį, biskutį ...; biškį, biškelį, biškutį ... = trupùtį, truputė̃lį, trupučiùką, mažumė̃lį (-ę), bent kíek 1.1.19. blicas = blýkstė blicinterviu = akìmirkos (trum̃pas) interviù blicpartija = žaĩbo pártija blicturnyras = žaĩbo turnỹras 1.1.20. bliūdas = dubuõ bliūdelis, bliūdukas = dubenė̃lis pusbliūdis = pùsdubenis 1.1.21. bliuznyti = blevỹzgoti, pliaũkšti, nešvánkiai kalbė́ti 1.1.22. bonka, bonkė = bùtelis bonkelė, bonkutė = buteliùkas pusbonkis = pùsbutelis 1.1.23. bravoras = 1. (alaũs) daryklà; 2. (spìrito) varyklà 1.1.24. britva = 1. skustùvas; 2. (skutìmosi) peiliùkas britvutė = (skutìmosi) peiliùkas 1.1.25. britvonas = keptùvas 1.1.26. broma = 1. tarpùvartė; 2. var̃tai; 3. árka 1.1.27. broniruoti = už(si)sakýti (iš añksto), rezervúoti broniruotė = (išankstìnis) užsãkymas, rezervãvimas 1.1.28. brudas = 1. pur̃vas, nešvarùmai; núosėdos; 2. bjaurùmas, bjaurastìs; bjaurýbė brudnas, -a = pur̃vinas, -à; mur̃zinas, -à; nešvarùs, -ì 1.1.29. brusas = tãšas bruselis, brusokas = tašẽlis 1.1.30. bukietas = púokštė bukietavimas = spec. rẽtinimas lizdaĩs 1.1.31. bulka = bandà; pyrãgas bulkelė, bulkutė = bandẽlė, bandùtė 1.1.32. chrustai, krustai = žagarė̃liai, ausẽlės 1.1.33. čecholas = ùžvalkalas čecholiukas = užvalkaliùkas 1.1.34. čerešnė = trẽšnė 1.1.35. daboti = 1. sáugoti, prižiūrė́ti; 2. žiūrė́ti pasidaboti = 1. nusižiūrė́ti; 2. patìkti 1.1.36. dekis = užklõtas, ùžtiesalas, plèdas 1.1.37. dratas = vielà dratinis, -ė = vielìnis, -ė 1.1.38. ermideris, ermyderis, ermidelis = 1. triùkšmas; 2. sámbrūzdis, maišatìs 1.1.39. fara = žibiñtas 1.1.40. farforas = porceliãnas farforinis, -ė = porceliãninis, -ė 1.1.41. frizuoti(s) = garbiniú́oti(s); garbanóti(s) frizūra = šukúosena 1.1.42. fundyti = 1. váišinti; 2. dovanóti 1.1.43. galka, galkė = (mėsõs) kukùlis 1.1.44. geska, geskutė = papetė̃ 1.1.45. grafkė, grapkė, grafkutė = žiogẽlis; segtùkas 1.1.46. grimeris, -ė, grimierius, -ė = grimúotojas, -a 1.1.47. guzikas = sagà 1.1.48. gvintas = sriẽgis gvintuoti = sríegti 1.1.49. išmiera žr. 1.1.78. 1.1.50. (iš)mislyti, (iš)mislinti = (pra)manýti, tar̃ti; (iš-), (su)galvóti, mąstýti išmislas = prãmanas, prasimãnymas mislis = mintìs 1.1.51. kaldra = añtklodė 1.1.52. kalnierius = apýkaklė 1.1.53. kavoti(s) = 1. slė̃pti(s); 2. láidoti (nesangr.) kavon(k)ės = slėpỹnės, skiniùkas 1.1.54. kazarma(s) = kareivìnės kazarminis, -ė = kareivìnių 1.1.55. kelnė = spec. mentė̃ 1.1.56. kitka = spec. spùdulas 1.1.57. klapanas = 1. vožtùvas; 2. añtkišenis 1.1.58. kleckai = kukùliai kleckienė = kukuliẽnė kleckučiai = kukuliùkai 1.1.59. knatai = spec. pùsverpaliai 1.1.60. knatas = dãgtis 1.1.61. knopkė, knopka = 1. mygtùkas; 2. spraustùkas; 3. smeigtùkas 1.1.62. kolioti(s) = plū́sti(s), kõneveikti 1.1.63. kombikormas = spec. kombinúotieji pašaraĩ 1.1.64. konusas = kū́gis konusinis, -ė = kū́ginis, -ė 1.1.65. košeliena = šaltíena 1.1.66. kūdas, -a = líesas, -à (su)kūsti = (su)lýsti, (su)liesė́ti, (su)blõgti 1.1.67. kurtkė, kurtka = striùkė 1.1.68. kvasas = girà 1.1.69. kvoldas = klõstė kvolduoti = klóstyti 1.1.70. lastai = plaũkmenys 1.1.71. lystelė = 1. juostẽlė; spec. leñtjuostė; 2. spec. ilgìnė; 3. spec. príesiuvas 1.1.72. lištva, lištvelė = juostẽlė; spec. leñtjuostė 1.1.73. liukras = spec. glãjus 1.1.74. liuosas, -a = laĩsvas, -à liuosinti, liuosuoti = láisvinti liuosuojantis, -i = láisvinamas, -a liuoslaikis = laisvãlaikis paliuosuoti = 1. atléisti (iš darbo); 2. paléisti pasiliuosuoti = išeĩti (iš darbo) 1.1.75. maštabas = mãstas 1.1.76. mazolis, mozolis = núospauda 1.1.77. mereška = peltakỹs mereškuoti = peltakiúoti 1.1.78. miera = 1. dỹdis, nùmeris, matmuõ; 2. mãtas; 3. mãstas, matãvimo į́rankis išmiera = 1. matmuõ; 2. dỹdis, nùmeris mieruoti(s) = matúoti(s) mierkavoti = matúoti, (nu)táikyti primierka = pri(si)matãvimas 1.1.79. mostis, mostelė = tẽpalas, tepaliùkas 1.1.80. mozoti = tèpti; teplióti, terlióti 1.1.81. (ne)boti = (ne)páisyti, (ne)žiūrė́ti 1.1.82. norka = audìnė 1.1.83. papkė = 1. ãplank(al)as; 2. segtùvas 1.1.84. (pa)velyti = 1. léisti; 2. linkė́ti 1.1.85. petruška = petrãžolė 1.1.86. planeris = sklandytùvas 1.1.87. planka, plankutė = 1. juostẽlė; 2. spec. príekraštis 1.1.88. plėmas, plėmė = dėmė̃ plėmuoti = dėmė́ti, palìkti dėmès 1.1.89. pletkas, pliotkas = ãpkalbos, pãskalos pletkininkas, -ė = liežuváutojas, -a pletkinti, pletkavoti = liežuváuti, apkalb(in)ė́ti 1.1.90. plintusas = spec. griñdjuostė 1.1.91. ploščius = líetpaltis ploščinis, -ė, ploštinis, -ė = lietpaltìnis, -ė 1.1.92. pončka(s), pončkutė = spùrga 1.1.93. priča(s) = alegòrija, alegòrinis pãsakojimas; parãbolė 1.1.94. priklus, -i = įkyrùs, -ì; šleikštùs, -ì, bjaurùs, -ì; atgrasùs, -ì 1.1.95. proba = mėginỹs, bandinỹs 1.1.96. prosai = sóros 1.1.97. prosas = lygintùvas prosyti, prosinti = lýginti 1.1.98. prūdas = kū́dra, tvenkinỹs 1.1.99. pundas, pundelis, pundulys = 1. ryšulỹs, -ė̃lis; 2. šū́snis; glėbỹs 1.1.100. rasoda = pasõdai, daigaĩ 1.1.101. rėdyti(s) = vil̃kti(s), reñgti(s) (drabùžiais); puõšti(s), dabìnti(s); reñgti, ruõšti aprėdas, aprėdalas = ãpdaras, ãpdangalas, drabùžis; dangà parėdas = papuošìmas, pãpuošalas; ãpdaras, apsirengìmas; išeigìniai drabùžiai parėdymas = 1. pótvarkis; 2. nuródymas 1.1.102. rubežius = 1. síena; 2. ribà rubežiuotis = ribótis 1.1.103. rūgoti(s) = bárti(s), kéikti(s), plū́sti(s), iškalbė́ti 1.1.104. ružavas, -a = rõžinis, -ė; raũsvas, -à 1.1.105. salka = mansárda 1.1.106. sasiska, sosiska, sosiskė = dešrẽlė 1.1.107. sklepas = 1. rūsỹs; 2. pùsrūsis 1.1.108. slaidas = skaidrė̃ 1.1.109. smakas = slìbinas 1.1.110. sortuoti, sortiruoti = rūšiúoti 1.1.111. (su)bujoti = 1. (su)vešė́ti, (su)keróti, tar̃pti; 2. (su)klestė́ti buinas, -a, buinus, -i = 1. vešlùs, -ì; iš(si)kerójęs, -usi; 2. riebùs, -ì 1.1.112. strausas, štrausas = strùtis 1.1.113. šlanga(s) = žarnà 1.1.114. šlipsas = kaklãraištis 1.1.115. šmotas = gãbalas 1.1.116. šniūras = 1. vir̃vė; 2. virvùtė; 3. spec. virvė́laidis šniūrelis, šniūriukas = var̃stis, raĩštis, varsčiùkas, raištẽlis 1.1.117. špaklis, špaklius = glaĩstas špakliuoti = glaistýti 1.1.118. špalas = pãbėgis 1.1.119. špilka, špilkutė = 1. smeigė̃, smeigẽlė; 2. (plaukų̃) segtùkas špilkuoti = 1. smaigýti, badýti; 2. pašiẽpti, ironizúoti 1.1.120. špricas = švir̃kštas špricuoti = švir̃kšti 1.1.121. štatas = valstijà 1.1.122. štatyvas = stõvas 1.1.123. štuka = 1. víenetas; 2. gãbalas; 3. pókštas, juokaĩ štukinis, -ė = 1. vienetìnis, -ė; 2. gabalìnis, -ė štukorius, -ė = pókštininkas, -ė, išdáigininkas, -ė; juokdarỹs, -ė̃ 1.1.124. šuleris = 1. sùkčius, apgavìkas; 2. išdáigininkas 1.1.125. taimautas, taim-autas = 1. pértrauka; 2. spec. pertraukė̃lė 1.1.126. tapkės = šlepẽtės, šliùrės 1.1.127. tormozas = stabdỹs tormozuoti, tarmozuoti = stabdýti 1.1.128. tomatai = pomidòrai 1.1.129. tušinti(s) = troškìnti(s) tušintuvas = troškintùvas 1.1.130. ukolas = 1. dū̃ris; 2. injèkcija 1.1.131. ulioti, uliavoti = ū̃žti, ū́žauti; puotáuti 1.1.132. univermagas = universãlinė (parduotùvė) 1.1.133. universamas = savìtarnos universãlinė (parduotùvė) 1.1.134. vailokai, veilokai = veltìniai 1.1.135. zelcas = slėgtaĩnis 1.1.136. zrazai = suktìniai, vyniótiniai 1.1.137. zubras = stum̃bras zubražolė = stumbrãžolė zubrovka = stumbrìnė 1.1.138. ženyti(s) = tuõkti(s); vèsti; tekė́ti ap(si)ženyti = tuõkti(s); vèsti; (iš)tekė́ti 1.1.139. žgutas = var̃žtis; spec. pynė̃ 1.1.140. žiletas = liemẽnė 1.1.141. žiletė = (skutìmosi) peiliùkas 1.1.142. žilka = vãlas 1.1.143. žiurstas = prijuõstė 1.1.144. žulikas 

Tiesa, dabar daug kas nebemoka rašyt. Deja, net ir kai kurie mano kolegos pamiršta, kada rašome nosines, kada ne įvardžiuotinėse būdvardžių formose. Teko vieną kartą primint. Tiesa ir ta, kad beskaitant beraščių sapaliones, jau ir pačiai ima ir susimaišo, kaip iš tiesų turi būt. Tai va, manau, ne vienam pravers pasikartot elementariausias raybos taisykles:

https://moksleiviams.blogas.lt/pasikartok-rasybos-taisykles-3.html

O. Prisiminiau. XXI amžiaus išradimas - A vietoj E vietininke. Dabartiniai lietuvių kalbos "žinovai" rašo LietuvojA, AirijojA, AnglijojA (čia kokių *pyyyypt* išradimas? Kas išrado, kad vietininko galūnėje po j rašoma a, o ne e? Ar mokytojai sakė, kad j visada minkšta ir po jos visada rašoma a? Kažko nepasakė iki galo arba... ). Vietininke VISADA po j rašoma E: LietuvojE, AirijojE, AnglijojE.

Papildymas

Dar prisiminiau "šaunią" naujovę: gulėjau ligoninEI, apsipirkau parduotuvEI. Buvau KAM?, pirkau KAM?, ne buvau KUR? pirkau KUR? juk -ei - NAUDININKO galūnė, ne VIETININKO. Čia vėl bėda su sutrumpėjusia galūne. Jei jau ligoninĖJE, parduotuvĖJE, tai ir ligoninĖJ, parduotuvĖJ. Elementariau nebūna.

Ačiū. Atminsiu. 

Y. Visada visada, kai žodis baigiasi -ys :) Šiaip music'e tokia gana raštinga liaudis, turėčiau pasakyt. Bent jau įmanoma suprast minčių vingius :D

ŽvairYS - ŽvairY

karYS - karY

kvailYs - kvailY

Nosinė šauksmininke??? kokių čia kinų išradimas???

Gal dar dėl aiškumo

straipsnIs - straipsnI

šaunuolIs - šaunuolI

Aš tai noriu paklausti. Kokią paskutinę raidę reikia rašyti kreipiniuose? Trumpąją ar nosinę? Na, tarkim:

- Ei, Žvair - (y); (į) - (i) ? :D

Beraštė tauta...

na, bent man bus darbo 

*Kartais moksleiviams reikia parašyti neteisingai, kad suveiktų jaunatviška pasipriešinimo reakcija: vat, imsiu, ir rašysiu teisingai![net nesvarbiuose interneto sakiniuose, o ir dokumentuose, konspektuose, kontroliniuose]

OK... 

Pirmas patarimas tikriems beraščiams (o tokių dabar priviso beprotiškai daug): jei jau atėjot į kambarĮ, tai ir esat kambarYje (ar, trumpiau, kambarY). Nuo kada išmokot rašyt Į vietininko galūnėje????????? Nebemokat kambarYje sutrumpint iki kambarY? kokie debilai išmokė, kad yra forma kambarĮje? Aha, ir atvirkštinis išsidirbinėjimas. Gyvenu kambarį (jei gyvenu KUR, tai negyvenu KĄ) ir jei išsinuomojau, tai kambarĮ, o ne kambarY (išsinuomojau KĄ, ne KUR).

Antras paburnojimas. Kas išmokė, rašyti sakIAI, rašIAI, jei yra TIK sakEI, rašEI? Tai gal tada ir matiai bus gerai, ką?

Kol kas pakaks. Apie skyrybą patylėsiu, nes dabar, žiūriu, įsigali paprotys/mada/išsidirbinėjimas nerašyt kablelių ten, kur jie būtini. Bet čia jau visuotinė dabartinės tikrų beraščių kartos bėda. 

mano patarimas, bet neberaščiams, o tiesiog klystantiems žmonėms:

Kada galim mes rašyti "Pas mane", "Pas tave", "Pas Mus"

Kai rašome, kur mes einame, tada tinka. Egz.: Aš einu pas savo mergaitę.

Kada negalim rašyt "Pas mane", "Pas tave", "Pas Mus"

Kai rašome, ką mes turime, kas mums priklauso:

Pas mane yra mergaitė [Cynkt! Wrong!]

Reikia persakyti sakinį: Aš turiu mergaitę. Man priklauso mergaitė. Ji yra mano mergaitė. Mano mergaitė priklauso man nes ir ji taip pat mano.