Išplinta ši ugnis
Ir mane tas nuvarys
iki nieko nebeliks tik tai 
kas rūpi pelėms ir žmonėms.

 Vos septyniolikos buvau tada, 
maniau žinąs jau visa ką.
Galėjau scenoj prasimušt išsyk,
tapti žvaigžde, kokia žibėjo tik, 
kai atsakymai netiko nė vienam
klausimui, kuriuos uždavinėjo man.

Priedainis

Pilnateisis dvidešimt vienų,
žinau, kaip pasauliui suktis privalu.
O Dieve, ir ką gi aš darau?
Geriu ir laiką leidžiu ko linksmiau.
Draugų ieškojau, taip ir neradau.
Dvidešimt vienų , o vienas jau.

Priedainis

Dvidešimt penktaisiais nustėrau
Aš - pusiau lavonas, negeriau,
bet išgyvenęs kažkokiu būdu.
Mano kūnas vilki kalinio rūbu.
Peilių mano nugaroj šimtai
nuo draugų man dvidešimt penktais.

Dabar Gabrielius mane perspėjo varpeliu:
Parduot gyvybę nori? Ją nupirkt galiu,
taip pat ir jūsų, jei ji pabodus jau.
Gyvenki sau, gyvenki kiek gali geriau.
Pridurti nieko neturiu daugiau –
Grįšiu kaskart, vos beparpuolus tau.

Išplinta ši ugnis
Ir mane tas nuvarys
iki nieko nebeliks tik tai 
kas rūpi pelėms ir žmonėms.


Dainos pavadinimas paimtas iš Steinbeko romano „Apie peles ir žmones“, o Steinbekas savo romanui idėją ir pavadinimą  pasiėmė iš Roberto Bernso poemos „To A Mouse. ..“, kurioje yra posmelis, reziumuojąs poemos pagrindinę mintį:
But Mouse, you are not alone,
In proving foresight may be vain:
The best laid schemes of mice and men
Go often askew,
And leaves us nothing but grief and pain,
For promised joy!”

Tai yra  - The most carefully prepared plans may go wrong, tik Musteinas sako „...simple plan of mice and man“, kadangi narkotikų išdegintoje asmenybėje nebeliko jokių kruopščiai paruoštų planų ką nors pasiekti, o liko tik patys paprasčiausi (kaip tos pelės, kurios urvelį išarė plugas)– išgyventi.
Šioje dainoje Deivas pasakoja savo gyvenimo etapą ir perspėja visus, nekartoti jo klaidos.