Tą valandą, kai tavęs man reikėjo -
Cha! - nebuvai šalia.
Nors ir šaukiausi tavęs,
Nebūtum nė rankos man ištiesusi.
Tą tamsiausią valandą,
Nesulaukiau jokios malonės.
Taip šalta, labai šalta,
Niekam aš nerūpiu.

Ar kada pagalvojai, kad būnu vienišas?
Ar kada pagalvojai, kad man reikia meilės?
Ar kada pagalvojai... Liaukis galvoti,
Tu - vienintelė, apie kurią aš galvoju.

Niekada nesužinosi,
Kaip stipriai stengiausi
Rasti vietą sau ir dar tave
padaryti patenkinta.

Viskas bus geriau,
Kai numirsiu.
Nemėgink suprasti,
Tave pažindamas,
Turbūt klystu.

Bet, ak,
Aš gyvenau dėl tavęs,
Ir vis tiek tu nusigręžei.
Dabar,
Kai dėl tavęs mirštu,
Mano kūnas dar šliaužia,
Man iškvėpiant tavo vardą.

Visus šiuos metus
Maniau, kad klydau.
Dabar žinau,
Kad klydai tu.

Pakelk galvą,
Pakelk savo veidą,
Pakelk akis, pasakyk man, kas manai esanti?

Aš einu,
Einu vienas
Į pažadėtąją žemę.
Ten yra geresnė man skirta vieta,
Bet ji toli, toli nuo čia.

Amžinas gyvenimas
Tobulam pasauly...
Bet pirmiau turiu numirti.
Prašau, Dieve, leisk man eiti savo keliu.

Laikas atima laiko,
Vieniši jaučiasi ne tik kvailiai.
Būdamas vienas prašau skausmo palengvėjimo,
Ilgiuosi buvimo tavo glėby, vienas,
Toks vienas, beveik pribaigtas skausmo.

Skausmas,
skausmas,
skausmas...
Ar jau manęs glėby nebelaikysi?
O tu tik nusikvatojai, cha cha! Kalė!

Visas mano gyvenimas - darbas, atliktas praeity,
Bet atėjo laikas, kai 
Visa tai turės praeiti.

Ir šis gėris praėjo.