Meilės angelai

Kalbasi du angelai:

- Raportuok. Trumpai.

- Gyvas. Eina į darbą. Kažko vis tikisi. 

- Ko tikisi?

- Sunku man pasakyti. Du kartus rodžiau jam laimingą sapną. Nemato. Vis skundžiasi, kad darbe pavargsta. 

- O kas darbe?

- Kaip ir pas visus. Vadovai. Betvarkė. Kava. Gandai.

- Vadovai griežti?

- Vadovai kaip vadovai. Kaip ir visur. Tik bijo jis kažkodėl jų.

- Baimes vaikei?

- Žinoma, kas rytą pakeliui į darbą. Sparnais mojavau virš galvos. Net debesis išvaikiau. Teko per galvą pliaukštelėti, kad bent saulę pastebėtų.

- Simpatiška nepažįstamoji?

- Be abejo. Gatvėje kaktom susidūrė.

- Ir kaip? 

- Kaip? Niekaip. Suburbuliavo "atsiprašau" ir vėl į savo mintis pasinėrė.

- O po darbo?

- Parduotuvė. Televizorius. Internetas. Miegas.

- Televizorių gadinai?

- Žinoma. Naują nusipirko.

- Internetą atjunginėjai?

- Penkias dienas iš eilės. Tada darbe sėdi iki vėlumos. 

- Taaaaip..o savaitgaliai?

- Miega iki pietų. Tada tvarkosi. Vakare - draugai, nereikšmingi pliurpalai, degtinė. Namo vidurnaktį. Iš ryto skaudanti galva. Visą dieną lovoje arba prie kompiuterio. 

- O JI?

- JI šalia. Į vieną parduotuvę vaikšto.

- Eilėje susidūrė?

- Viskas kaip priklauso. Net savaitgalį į autobusų stotelę abu atvedžiau. 

- Likimo linijas tikrinai?

- Taip. Sutampa. Tame ir reikalas.Toks jo gyvenimo būdas... Na, negaliu aš daugiau!

- Baigt kalbas! Kur ypatingo poveikio priemonių sąrašas?

- Štai, šefe. Gripas su karščiavimu ir kliedesiais. Kaulų lūžis. Automobilio avarija. Bankrotas. Gaisras. Finansinė krizė.

- Pakanka. Ypatingo poveikio priemonių panaudojimui leidimą gavai. Bet kol kas išrink tik vieną...Gal atsipeikės. Vykdyk.