Heroizmui galas, aš matau laukuos lavonus krūvomis.
Nebėr kareiviais žaidžiančių, ar apsimetinėtų bent kuris
bėgantis aklai kovos lauku, augintas juos žudyt visus.
Priesaikos auka. Žadėjo jis, kad tarnaus iki nežus.

(priedainis)
Kareivėli molinuk, tu gilzė iššauta esi.
Vaikis dvidešimt vienų, bet mums pasitarnavo gi.
Augai žūdyti, nemąstyt, daryt, kas liepta tau,
priėjai galą čia. Mirtie, jis tavo svečias jau.

Į frontą grįžk
Darysi ką liepsiu, kiekvienąsyk.
Į frontą grįžk
Liepsiu tau mirti, turėsi mirt
Į frontą grįžk
Baily tu
Tu tarne 
Kvaily aklas.

Kulkosvaidžio lojimas man kaip nuo žąsies vanduo.
Tiksi laikrodis ir kažkaip tai susitapatino su juo.
Viršesnis – antsiuvų daugiau, tai manija šlovės.
Matau lavonus krūvomis, skerdynės nesiliaus išties.

(piedainis)

Mirštu? Man jau kapas?
Žuvau, kur baimės kančia?
Guliu, išleidžiu kvapą.
Ak jau, tai pragaras čia.

Aš gimiau mirti.

Prieš gimstant jau nuspręsta man gyvent neatveriant burnos
mąstyt negavusiam pačiam, formuotam nuolatos.
Po praeitį dairaus ir ten darbų prasmingų nerandu
Mirštu su ginklu gniaužtuose - vieninteliu draugu.

(priedainis)