Kiekviena generacija
Kaltina gyvenusią prieš ją
Ir visos jos frustracijos
Ateina trankydamos į tavas duris

Žinau, kad aš esu kalėjime
Viskam, ką tėtis laikė taip brangiai,
Žinau, kad aš esu įkaitas
Visiems jo lūkesčiams & baimėms.
Aš tiktai norėčiau būt išsakęs jam tai
Metais, Kuomet Gyvenam.

Sulamdyti popieriaus galiukai
Pripildyti netobulų minčių
Nenatūralūs pokalbiai
- Aš bijau, jog turime tokių visi...
Tu sakai, jog tiktai nematai
Jis sako, jog tai tobulas sumanumas
Tu tik negali surasti susitarimo
Šiais, dabarties, laikais.
Mes visi kalbame skirtingomis kalbomis
Kalbame gynybiškai...

PRIEDAINIS:
Ištark TAI garsiai, ištark TAI aiškiai,
Tu gali išklausyti taip pat kaip klausytis.
Bus per vėlu, kai numirsim,
Susitaikyt, jog nesutarėm žiūrėdami akis-į-akį

Tad mes atveriame ginčą
Tarp to kas dabartis & praeitis
Mes tik paaukojame tai, kas ateitis
Štai tas kartumas nenustoja...

Taigi nepasiduok (vien) pasisekimams
Tu kartais juos laikai lemtimi
Turėtų būti naujas atskaitos taškas
Skirtinga data
Jei tu nenusileisi, jei tu nepasiduosi
Tau tiesiog bus O.K.

PRIEDAINIS:
Ištark TAI garsiai, ištark TAI aiškiai,
Tu gali išklausyti taip pat kaip klausytis.
Bus per vėlu, kai numirsim,
Susitaikyt, jog nesutarėm žiūrėdami akis-į-akį


Aš nebuvau tą rytą ten,
Kai tėvelis pasitraukė
Aš nepatekau ten pasisakyti,
Visus dalykus, ką turėjau pasakyti
Manau, jog pagavau jo vėlę
Vėliau tais pat metais
Esu tikras, jog girdėjau jos aidą
Mano vaikelio kūdikio ašarose
Aš tiktai norėčiau būt išsakęs jam tai
Metais, Kuomet (abu) Gyvenom

PRIEDAINIS:
Ištark TAI garsiai, ištark TAI aiškiai,
Tu gali išklausyti taip pat kaip klausytis.
Bus per vėlu, kai numirsim,
Susitaikyt, jog nesutarėm žiūrėdami akis-į-akį

Ištark TAI garsiai, ištark TAI aiškiai,
Ištark TAI garsiai, 
Nepasiduok,
Nenusileisk
Ir nežinok, ką tu galėsi padaryti vėliau.