
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Oratorija yra menas, kurį seniai norėjau įvaldyti. Tai žmogaus gebėjimas savo balsu, o tiksliau jo valdymo talentu pakerėti ištisas publikas. Juk ne veltui iškalbos menas turėjo ir savo mūzą, iškilmingai tariančia savo vardą prancūziško valso tembru: Kaliopė. Kodėl tokia gaida pradedu šiandieninį savo pasisakymą čia? Per vieną iš dviejų savo šiandienos pamokų teko dalyvauti įdomiame renginyje. Vienas oratorius "skaitė"(žiūrėdamas ne į užrašus, o į mus. Tiksliau užrašų jis net neturėjo, mat viską gudročius mintinai mokėjo) "Dievų miško" fragmentus. Ne ištraukas, nes vienas kolega jį už tokį pavadinimą sudraudė. Sako, sakyk fragmentai, skamba moksliškiau. Taigi, visas 45 minutes jis nutildė įprastai triukšmingą salę ir net kai jis baigė, visi liko tylėti. Tokios gilios ir įkvepiančios tylos dar niekada negirdėjau. Tada oratorius nusilenkė ir aplodismentų lavina aidėjo žaliomis aktų salės sienomis. ![]() Kvailoka diena pasitaikė šį šiltą ir dar vis besniegį trečiadienį. Kaip jau minėjau tik dvi pamokos kankino mano kvadratinę galvą. Viena oratoriaus balsais apipinta, kita kontrolinis. Vėliau poliklinika ir medicininė patikra. Ta, ta, kurią reikia pereiti jeigu nori gauti teises. Labiausiai įsiminė kažkokia nepažįstama moteris, kuri mums belaukiant eilės pas psichiatrą, kažką man sapaliojo, kad daugiau niekada čia neeičiau, nes neturėsiu karjeros, o jos nuomone daktarai patys ryja vaistus ir nieko negydo. Aš tik palinksėjau ir neišvengiau šypsenos. Aš tik gerumo kauke prisidengęs lagerio kalinys, kuris kitiems diktuoja, koks gražus yra pasaulis, o pats tuo netiki. Jis matė, koks pasaulis siaubingas. Ir iš to jam jokios naudos, jokio graudulio. Dabar teks svyruoti ligi kabineto, kuriame vyks Pirmosios pagalbos mokymai. Matai ir be jų negausi kieto popieriuko, su kuriuo gali sėstis už vairo. Ko tik žmogus nepadarai dėl idėjos. ![]() Minimalizmas fotografijoje ir mano mintyse. O kas gi nenorėtų išeiti naktį šiltą į balkoną, stebėti žvaigždėtą dangų, kai rankose garuotų jau ketvirtas arbatos puodelis. Tačiau pasaulis žiaurus ir tokį malonų pasisėdėjimą pertrauks būtinybė. Juk kur daugiau gali užsinorėti išgėręs keturis puodelius skysčių? ![]() ![]() O iš muzikos skilties pasiūlysiu, mano manymu, geriausiai minimalizmo nuotaiką atspindinčią dainą: |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2011 m. gruodžio 14 d. 18:31:37