Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

Moteris (II)

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

II.

" ...Ogi dabar, po mėnesio, jis jau kitaip pradėjo žiūrėti ir nors dar erzino save monologais apie savo paties silpnumą ir neryžtingumą, betgi "nežmonišką" svajonę kažkaip net prieš savo valią įprato laikyti sumanymu... "
- Prakeiktas silpnumas. Visur tas žodis. Bemaž kiekviename lape persekioja, - moteris piktai nusviedžia Fiodorą Dostojevskį į kampą ir įtariai susižvalgo, tarytum pusšešto šimto spausdintų puslapių galėtų netikėtai imti ir pasivyti.

Moteris nuleidžia rankas ir pravirksta įsikabinus į šaltas virtuvės plyteles. Pirštų galai lėtai nuslysta jų paviršiumi, sukeldami tylų vaitojimą, moteris aikteli iš skausmo ir sukniumba, galva paliesdama kelius. Jos akyse srūva vandenynai, kurių dugne glūdi jos visas ištisas gyvenimas. Tik tas dugnas – reliatyvus. Jis nuolat grimzta žemyn ir tam, rodos, nėra galo, todėl ji brėžia akibrokštus gyvenimui, išmėgindama reliatyviojo laiko galią. Bet ir tai nepadeda. Nieks nepadeda.

"Ir koks tolimas kartais gali būti kitas krantas, Šventenybe. Toks tolimas, kad viduryje vandenyno lengviau nusiskandinti nei toliau, beprasmiškai, mėginti irtis"

Staiga ji pramerkia akis, ryžtingai atsistoja ir garsiais didžiuliais žingsniais, nebūdingais mažytei kukliai moteriai, nukulniuoja prie veidrodžio vestibiulyje. Veidrodis didžiulis, bemaž per visą sieną nusidriekęs ir toks ryškus, kad rodos net netikras. Dabar ji surukusiai įsistebeilija į mįslingą atspindį priešais. Tas atspindys, prieš kokį dešimtį metų, buvo išties - be galo gražus. O ypač jai - įstabiai malonus, nes visą laik alsavo gyvybe, pabrėždamas jos dailios jaunystės grožį. Moteris mylėjo savo atspindį. Netgi pasikabino didžiulį veidrodį, tarytum tobulų kontūrų paveikslą, kad galėtų gėrėtis vėlais vakarais, ir tada, kai būdavo pasiutiškai liūdna ir nyku.
Bet dabar – tas atspindys buvo iškreiptas. Tik keleto sekundžių reikėjo susivokti, kad moteris pradėtų isteriškai klykti susiėmusi sau už galvos, panašiai kaip Munch’o "Riksme" , tik, bent kaip jai pasirodė, dar klaikiau ir ilgesingiau.
Kuo smarkiau klykė moteris, tuo idiotiškiau ėmė atrodyti jos atspindys.
- Baisu. Ir ką tu iš savęs darai. Tik pažiūrėk į ką tu pavirtai... Iš kur tos išblukusios akys, ir apatiškai iškreiptas tuščias žvilgsnis... – prabyla įmantrusis paveikslas.
- O man - labai gražu... Visada buvo gražu, - meluoja moteris, prisimindama klaikiuosius metus, kai pasiutiškai greitai ėmė senti, kol, sulaukusi trisdešimt penkerių tapo tokia sena, kad nebedrįso net vogčiomis pažvelgti į minėtąjį paveikslą. - Ir žinok, ne gana to, man puikiai sekasi! - ji ima skubiai rankomis šluostytis ašaras.
- Aš matau, - tyliai krizendamas šypteli atspindys. – Nagi, tu tik pažiūrėk į save.
- Ir žiūriu.
- Ir žiūrėk. Pakelk akis ir dabar akylai įsistebėk - atrodai apgailėtinai... Oi ne ne, ne tiek apgailėtinai, kiek paniekinamai apverktina, - tyčiojasi atspindys. – Ir pati kalta. Pati kalta, kad leidai jam su tavimi šitaip elgtis.


Moteris drebančiomis rankomis užsidengia lūpas, po to akis

- Pati kalta.

Atsimerkia.
Veidrodžio atspindys tebestovi toks pat niūrus ir statiškas, apgailėtinas ir nuvargęs.

- ... niekas kitas, tik tu kalta už viską esi...


Moteris piktai pasišukuoja savo rausvus ir nušiurusius plaukus šakute, pabrėžia juodu pieštuku didžiules rudas akis, greitais mostais uždengia veidrodį juodu lininiu audeklu ir, stvėrusi rankinę, su didžiuliu trenksmu, bėga durų link.

- Na, nejau, ir vėl, gyventi, Mylimoji? Juk žinai ką tau reiškia gyventi, Saule nuostabioji... Jis – reiškia gyventi , – tepasigirsta tylus balsas, prieš durims pasiekiant tikslą.

"O aš vis dar beviltiškai skęstu, Šventenybe. Mėnesių jūroj akloj. Mane neša tūkstančiai povandeninių bangų ir, nors rodos, kartais paliečiu krantą, pirštuose pajuntu smėlį, retsykiai užčiuopiu kuokštą žolės, bet. Bet viskas čia netikra. Kaip netikra ir tai, kad kada nors dar čia sugrįšim."
 
 2007 m. birželio 4 d.

 2008 m. vasario 14 d.
 2007 m. lapkričio 29 d.
 2007 m. rugpjūčio 26 d.

Komentarai (0)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
Komentarų nėra. Būk pirmas!
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Šiuo metu vertiname


Solitudes Solitudes
8,7

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

  Daugiau

Pokalbių dėžutė

11:18 - Silentist
Jei Mordoras pakeliui neatsivers ir nereiks pakeliui ismesti ziedo
11:17 - Silentist
Sigita (kelioniu sefe) galetu pervadinti kelioniu firma i "kelione ten ir adgal". Taip bent klientas neissigas kad jam gal reik pereit Guliverio Experience.
11:04 - Silentist
Pvz, Uzdejau albuma Opeth pavadinimu Still Life ir galvojau absiraminsiu gyvenime...
11:00 - Silentist
Kosmara patyres keliautojas
10:53 - Silentist
lio atkarpa turima galvoj, svarbiausia
10:52 - Silentist
Brangi kelioniu agenturos direktore, © 2025 Guliverio kelionės. guliveriokeliones.lt skaitykit knyga o ne knygos pavadinima. Swifto knyga nera apie grazias keliones
Guliverio Knyga - apie skirtingus zmones ir santykius tarp ju, ne vaizdingos vietos ir ke
05:02 - Silentist
Gazpacho....
04:47 - Silentist
man pasidare liudna
23:38 - einaras13
Ir čia kartu perspėjimas visiems, jog music.lt taisyklės galioja visiems vienodai ir jei į jas bus spjaunama, teks prisiimti atsakomybę.
14:28 - Silentist
As gavau ispejima.
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 1
  Neregistruotų vartotojų: 262
  Iš viso užsiregistravę: 73699
  Naujausias narys: letargijas
  Šiandien apsilankė: 96123