Sesute, iš manęs nekoks poetas, greičiau banditas,
O tau taip ir nepasitaikė proga
Mesti ar pamilti - pati nesupranti,
Dailaus veidelio savininke, bet tu juk supranti,
Tad bandyk toliau, toliau, toliau...

Nelipčiau ant scenos net jei man sumokėtum.
Esu toks, kokį mane gydytojas sukūrė, ir taip toliau, ir taip toliau...
Meilė - tai rožių raudonis ant tavo karsto dangčio,
O kas tai per gyvenimas - gulėti ant grindų kraujuos?
Ant grindų, ant grindų...

Manimi nenusikratysi,
Tai aiškiai matyti.
Pasakyk ką nors, kad patikėčiau.

[Priedainis:]
Suleiskite man visus savo nuodus,
Sugirdykite visas piliules.
Atiduokite savo beviltes širdis
Ir susargdinkite mane.
Jūs vaikotės tą, kurio
Jums niekada nepavyks pribaigti.
Jei jūs to norite,
Tai šaukit iš peties.

Melsk nesimeldus, bet kas gi mane apsaugos?
Laikau ginklą ant tavo dovanotos knygos - aleliuja! - užtaisytą.
Juodas bučinys, žalčio sūnaus prisilietimas,
Tai ne žymė ar randas, dėl kurio tu bėgtum
Ir bėgtum,
Ir bėgtum,
Ir bėgtum.

Manimi nenusikratysi,
Tai aiškiai matyti.
Pasakyk ką nors, kad patikėčiau.

[Priedainis]

Manimi nenusikratysi,
Tai aiškiai matyti.
Jei nori kuo nors sekti,
Pasiūlyk man geresnį motyvą.
Tiesiog pasakyk, ko man reikia,
Pasakyk ką nors, kad patikėčiau.

[Priedainis]

Suleiskite man visus savo nuodus (šaukit iš peties),
Sugirdykite visas piliules.
Atiduokite savo beviltes širdis (šaukit iš peties)
Ir susargdinkite mane.
Jūs vaikotės tą (šaukit iš peties)
Kurio jums niekada nepavyks pribaigti.
Jei jūs to norite (Šaukit iš peties),
Tai šaukit iš peties.