Na štai, recenzija ką tik naujai iškeptam Mastodon albumui. Apie naują komentuoti sunkiau, nes nuomonė nebūna susikristalizavusi, nebent aptariamas objektas  iškart ir neatšaukiamai priimtinasi. Su šiuo Mastodon albumu to nėra, bent man. Štai Blood Mountain - be problemų.

Bet dabar Once More 'Round the Sun.Tikrai neišbalansuotas albumas, pirma pusė žymiai stipresnė. Čia kabliuojanti titulinė daina, jau anksčiau girdėta High Road ir neabejotinai efektingiausia Chimes at Midnight ir man asmeniškai intriguojanti The Motherload. Silpna albumo vieta yra ta, kad eilė dainų, turėdamos įdomų rifą, efektingą tempo kaitą vis dėlto išlieka nuobodžios dėl monotoniškumo vokalisto balse ar gitarų pragrojimuose. Riškiausias pavyzdys - Halloween.

Tiesa, potencialo turi baigiamoji albumo daina, dar bandysiu ją prisijaukinti, nes kol kas ji traukia ir atstumia tuo pat metu, o tai retas momentas.

Klausiau albumą triskart iš eilės tuoj po recenzijos perskaitymo ir galiu konstatuoti, kad Einaras įžvalgus. Jo pastebėjimai, į kuriuos pats nebūčiau atkreipęs dėmesio, išties turi pagrindo.

Gal mūsų nuomonės skirtųsi dėl albumo apipavidalinimo, kurį aš skaitau banaloka spalvų kokofonija. Dizaineris-menininkas užsiciklinęs ant pasikartojimų, t. y. fragmentų atkartojimų. Kaip jo briedis su tigubais nasrais The Hunter, taip čia monstras su trigubu dygliuotu pabarzdžiu, o taip pat fragmentas tarp lenktos ilties ir rankos identiškas tam po epiniu smakru.

 Koncepcijos šis albumas neturi, nes ir dainos be konkretaus turinio Nors labai ieškant, išlenda toks miglotas mirties kontūras.

Taip, aš minėjau labai grubią klaidą dėl dainų išsidėstymo. Kalbant apie viršelį, į jį, aišku, buvo galima pasigilinti geriau, bet nemačiau pagrindo taip toli kišti nosies. Galima sutikti su jūsų pateiktais argumentais.

Halloween - turbūt nemėgstamiausia albumo daina ir savaime aišku, dėl ko.

Dėkui už žodinį įvertinimą.

Na štai, recenzija ką tik naujai iškeptam Mastodon albumui. Apie naują komentuoti sunkiau, nes nuomonė nebūna susikristalizavusi, nebent aptariamas objektas  iškart ir neatšaukiamai priimtinasi. Su šiuo Mastodon albumu to nėra, bent man. Štai Blood Mountain - be problemų.

Bet dabar Once More 'Round the Sun.Tikrai neišbalansuotas albumas, pirma pusė žymiai stipresnė. Čia kabliuojanti titulinė daina, jau anksčiau girdėta High Road ir neabejotinai efektingiausia Chimes at Midnight ir man asmeniškai intriguojanti The Motherload. Silpna albumo vieta yra ta, kad eilė dainų, turėdamos įdomų rifą, efektingą tempo kaitą vis dėlto išlieka nuobodžios dėl monotoniškumo vokalisto balse ar gitarų pragrojimuose. Riškiausias pavyzdys - Halloween.

Tiesa, potencialo turi baigiamoji albumo daina, dar bandysiu ją prisijaukinti, nes kol kas ji traukia ir atstumia tuo pat metu, o tai retas momentas.

Klausiau albumą triskart iš eilės tuoj po recenzijos perskaitymo ir galiu konstatuoti, kad Einaras įžvalgus. Jo pastebėjimai, į kuriuos pats nebūčiau atkreipęs dėmesio, išties turi pagrindo.

Gal mūsų nuomonės skirtųsi dėl albumo apipavidalinimo, kurį aš skaitau banaloka spalvų kokofonija. Dizaineris-menininkas užsiciklinęs ant pasikartojimų, t. y. fragmentų atkartojimų. Kaip jo briedis su tigubais nasrais The Hunter, taip čia monstras su trigubu dygliuotu pabarzdžiu, o taip pat fragmentas tarp lenktos ilties ir rankos identiškas tam po epiniu smakru.

 Koncepcijos šis albumas neturi, nes ir dainos be konkretaus turinio Nors labai ieškant, išlenda toks miglotas mirties kontūras.