
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Skęstu. Tyliai ir iš lėto. Bet jau nebebijau. Žinau, kad palikau rėžį Jam kažkur giliai. Ten, kur niekada nepamatys, nepalies ir neištrins. Tik jaus. Aiškiai. Žinau, kad net būdamas su kita, vis pagalvos apie mane. Žinau, kad galiu Jį valdyti. Bent kai esu šalia. Ir visai nesvarbu, kad Jis mane taip pat valdo. Emociškai. Nesvarbu, kad jaučiuosi nuo Jo priklausoma. Bet jaučiuosi stipri. Stipri, nes galiu šalia Jo akimirkai tapti silpna. Pasiduoti Jam, Jo rankoms ir norams. Galiu nekovoti ir negalvoti (žinoma, galvoju apskritai labai retai). Galiu būti Jo. Bet trumpai. Labai trumpai. Juk priklausau tik sau ir tik retkarčiais galiu leisti sau pasiduoti silpnumui. Ir to aš jau nebebijau. Nors žinau, kad skęstu. Bet dėl to jausmo, to beprotiško širdies plakimo, dėl to svaigulio ir saldumo paširdžiuose, nebijau ir skęsti.
|
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2006 m. lapkričio 6 d. 15:52:37
____________________
Pestis eram vivus moriens tua mors ero